Dažniausiai užduodami klausimai

         Jei vieta kurioje norima statyti vagonėlį patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, statyti vagonėlį yra draužiama, kadangi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 1 d. 10 p paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

sodybose (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);

kempinguose;

prie statomų ir (ar)rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;

turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą - viešiesiems renginiams rengti;

kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą.

        Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją, adresu: Dumbrių g. 3, Ožtakių k., Varnių sen., Telšių r. sav., tel. (8-444) 47415, el. p. [email protected].

Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 d., kurioje įtvirtinta, kad už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma tik viena ne didesnio kaip 25 m2 bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Saugomose teritorijose kūdrų (nepratekamų dirbtinių vandens telkinių) įrengimas (tvarkymas, ploto keitimas, likvidavimas) galimas vadovaujantis teisės aktuose nurodytais apribojimais: Saugomų teritorijų, Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymuose, saugomų teritorijų nuostatuose, teritorijų planavimo dokumentuose ir kt.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“(toliau – Aprašas).

Aprašo 13 punkte numatyta, jog planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimas turi būti suderintas su saugomų teritorijų direkcija (toliau – Direkcija), kuriai priskirta saugoma teritorija. Ar kūdros įrengimo vieta patenka į saugomą teritoriją ir kokiai Direkcijai ji priskirta galima sužinoti Saugomų teritorijų valstybiniame kadastre.

Asmuo, planuojantis įrengti, mažinti, didinti ar likviduoti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį saugomoje teritorijoje, turi pateikti Direkcijai prašymą pagal Aprašo priede nustatytą formą.

Su prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

- nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamodirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo);

- žemės sklypo planas su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;

- nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės;

- kita su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

Kai žemės sklypas, kuriame planuojama ūkinė veikla, patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją ar yra artimoje aplinkoje privaloma gauti Direkcijos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, vadovaujantis „Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, Apraše nurodyta tvarka, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas, kuris derinamas su savivaldybės administracija.

Atnaujinta 2025-06-11.

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 24 str. nuostatos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 str. 3d., plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 str. 3d., plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių, tarp jų ir pirčių ant vandens, įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras. Tad kiekvienu atveju reikia įvertinti ar yra numatyta švartavimosi vieta teritorijų planavimo dokumentuose: regioninio parkų planavimo schemose ir kt. 

Planuojant ūkines veiklas, statybas Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ paukščių (PAST) ar buveinių (BAST) apsaugai svarbiose teritorijose, ar artimoje aplinkoje, prieš statybos projekto rengimą, privaloma gauti saugomų teritorijų direkcijos (toliau – Direkcija), kuriai priskirta teritorija (žiūrėti Žemėlapis | STVK), išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, vadovaujantis „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 37 punkte nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus ir jos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, jos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas prieš statinio projektavimo sąlygų išdavimą ar projektinių sprendinių derinimą.

Jeigu veiklos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, tai statytojas (užsakovas) kreipiasi į Direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigtos ar potencialios „Natura 2000“ teritorijos arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinimui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu, dėl išvados ir pateikia informaciją apie planuojamą statinį ir užpildytas šios Tvarkos aprašo 3 priedo bendrąją bei A dalis (raštu ir skaitmeniniame formate).

Atnaujinimo data: 2025-07-17

Vadovaujantis regioninių parkų nuostatais, saugomose teritorijose saulės šviesos energijos elektrines (toliau – saulės elektrinės) ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų. Ant žemės saulės šviesos energijos elektrines leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose). Draustiniuose leidžiama statyti saulės šviesos energijos elektrines tik sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines.  Saulės šviesos energijos elektrinių pastatymo vietos nustatyta Taisyklėse tvarka per nustatytus terminus turi būti suderintos su saugomos teritorijos direkcija (toliau – Direkcija), kuriai priskirtas regioninis parkas ar draustinis (žiūr. Saugomų Teritorijų Valstybės Kadastras). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 42 dalį sodyba - vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Saulės elektrines leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose ant žemės jei yra pagrindinis sodybos elementas – gyvenamosios paskirties pastatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų (tame tarpe ir saulės elektrinių) tvirtinimo darbai ant ypatingosios ir neypatingosios kategorijos pastato fasado ar šlaitinio stogo kompleksinėse saugomose teritorijose, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas, privalu parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu atveju, saugomų teritorijų direkcija (toliau – Direkcija) pritarimą statybos projekto sprendiniams atlieka per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ ir  atskiras statybos projekto Direkcijos rašytinis derinimas neprivalomas.

Norint suderinti saulės elektrinės pastatymo vietą su Direkcija, reikia pateikti prašymą, žemės sklypo nuosavybės dokumentus, sklypo planą su pažymėta  elektrinės įrengimo vieta, bendraturčių sutikimą (jei žemės sklypas yra bendroji nuosavybė), besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą jeigu numatoma statyti arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. (Rekomenduojama prašymo forma dėl saulės elektrinės įrengimo). Direkcija sprendimą suderinti saulės elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Įrengiant saulės elektrinę reikia vadovautis Aplinkosauginiais reikalavimais planuojant, statant ir eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrines.

Informacija pateikta pagal 2025 m. birželio 1 d. galiojusius teisės aktus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 2 punktu, valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje galima įrengti iki 0,2 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog draudžiama įrengti karjerus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose.

Smėlio ar žvyro mažasis karjeras įrengiamas vadovaujantis Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. D1-51 (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 11 punktu, žemės savininkas, pageidaujantis įsirengti mažąjį karjerą, Lietuvos geologijos tarnybai pateikia derinimo raštus, kuriais mažojo karjero pasas suderintas su atitinkama saugomų teritorijų direkcija, kuriai priskirta saugoma teritorija (www.stvk.lt).

Kai mažojo karjero įrengimui Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – poveikio aplinkai vertinimas), karjeras gali būti įrengtas tik gavus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kai mažąjį karjerą planuojama įrengti saugomoje teritorijoje (Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje), Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255, nustatyta tvarka turi būti nustatomas jo įrengimo ir eksploatavimo poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumas. Asmuo su prašymu išduoti reikšmingumo išvadą turi kreiptis į saugomų teritorijų direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigtos ar potencialios „Natura 2000“ teritorijos arba kuriai tokios teritorijos priskirtos, vertinimui.

Kilus klausimams dėl mažojo karjero įrengimo, kviečiame konsultuotis su Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistais.

Regioniniai parkai Lietuvoje saugo vertingus gamtos ir kultūros kraštovaizdžius, todėl statybos, įskaitant tvorų įrengimą, yra griežtai reglamentuojamos. Kiekvienas parkas turi savo nuostatus, kurie nustato, kokios tvoros leidžiamos sodybų teritorijose.

Bendrieji reikalavimai

Daugumoje regioninių parkų galioja šie bendri principai:

• Maksimalus tvoros aukštis: 1,5 metro.
• Ažūrinė konstrukcija: kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis kaip 45% (kai kur – iki 50%).
• Medžiagos: leidžiamos medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, vielos, tinklo konstrukcijos.
• Be cokolių: išskyrus kai kurias išimtis miesteliuose.
• Horizontalios lentos dažniausiai draudžiamos, išskyrus nematomas sklypo dalis.

Regioninių parkų specifika

Rekomendacijos gyventojams

• Prieš statant tvorą, pasitikrinkite, ar jūsų sklypas patenka į regioninio parko teritoriją.
• Konsultuokitės su Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistais – jie padės įvertinti, ar jūsų planuojama tvora atitinka nuostatus (Kontaktai - Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija).
• Rinkitės kraštovaizdžiui draugiškas medžiagas – medines, ažūrines konstrukcijas, gyvatvores.
• Venkite vizualinės taršos – tvoros turi derėti prie gamtinės aplinkos.

Atnaujinta: 2025-06-20

Keliaujant prie kelių dažnai galime pamatyti užrašą „Privati teritorija“. Tačiau žemės savininkai negali drausti vaikščioti esamais keliais, lankytis miškuose, lankomuose objektuose. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 33 str. 10 d. nustato, kad „Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojainegali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų, o asmenys be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais)“.

Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsniu, fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai, laikantis Lankymosi miške taisyklių.

Atnaujinimo data: 2025-12-19

Miško savininkas turi teisę kirsti mišką be leidimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką tik tuo atveju, jei ketinama:

Prakirsti ribinę sklypo liniją (1,5 metro į savo miško valdos pusę);

Kirsti sausuolius ir pavienes vėjovartas;

Atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);

Informacija dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių

Atnaujinimo data: 2025-12-16

Pastebėjus galimus pažeidimus saugomoje teritorijoje arba prie mūsų krašto paveldo vertybių, būtina apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms ( Aplinkos apsaugos departamentui prie AM, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie AM, Saugomų teritorijų direkcijoms, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, kt.) arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją sudaro Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioniniai parkai ir Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas.

Nuo 2015 m. nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įvestas savanoriškas valstybinių parkų lankytojo bilietas, skirtas ekologinio mąstymo žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

Nors saugomų teritorijų lankytojo bilietas yra savanoriškas, visuomet esame dėkingi lankytojams, kurie įsigiję lankytojo bilietą taip išreiškia pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų užtikrinta šių teritorijų apsauga, tvarkymas, infrastruktūros lankytojams įrengimas, priežiūra ir atnaujinimas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Saugomų teritorijų lankytojo bilietų platinimo, apskaitos ir surinktų lėšų naudojimo tvarkos aprašas buvo papildytas naujomis nuostatomis, numatančiomis, kad lankytojo bilietas yra savanoriškas, išskyrus komercinius renginius, kurių metu lankytojo bilietas yra privalomas. Nekomercinių renginių metu lankytojai raginami savanoriškai įsigyti lankytojo bilietą. Nuoroda į teisės aktą. 

Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą: https://zemaitijosstd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybiniu-parku-lankytojo-bilietas/

Atnaujinimo data: 2025-12-16

Visus prašymus siųsti el.paštu [email protected] 

Informaciją apie Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos teikiamas administracines paslaugas rasite čia.