ATLIKTAS MAŽŲJŲ ERELIŲ RĖKSNIŲ MONITORINGAS
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai priskirti penki biosferos poligonai – paukščių apsaugai svarbios teritorijos (sutrumpintai PAST). Iš jų pats didžiausias yra PAST Gubernijos miškas. Tarp Šiaulių miesto, Bridų, Vinkšnėnų, Kužių, Verbūnų, Lygudų ir Gruzdžių gyvenviečių (Šiaulių r.) ir Beržėnų, Rudiškių ir Jauniūnų (Joniškio r.) plytinti saugoma teritorija užima net 22469,8 ha ir yra gerokai didesnė už Kurtuvėnų regioninį parką. Joje yra net šešiolika įvairaus dydžio miškų – miškelių, kurių dalis turi įdomius pavadinimus, pvz. Draskų, Klebonų, Mėsmedžio ar Mazirlovio. Šiuose miškuose gyvena ir peri biosferos poligone saugoma paukščių rūšis – mažasis erelis rėksnys. Savotiškais labirintais išsidėstę miškai apsupti atvirų agrarinių teritorijų, kurios yra svarbios kaip saugomų paukščių medžioklės – maitinimosi plotai. Didžiausią masyvą užima Gubernijos miškas, nuo kurio ir gavo pavadinimą šis biosferos poligonas.
2022/2023 metais jau šeštą kartą per Gubernijos miško biosferos poligono istoriją (pradedant nuo 2006 metų), atlikome mažųjų erelių rėksnių monitoringą. Įdomu, kad prie jo darbų daugiau ar mažiau prisidėjo net 26-i specialistai! Kaip sakoma, „viščiukus skaičiuoja rudenį“, todėl, pasibaigus sezonui, pabandėme apibendrinti rezultatus, suskaičiuoti ne viščiukus, o stebėtus erelius, jų poras, išaugintus jauniklius.
Mažųjų erelių rėksnių periodiški stebėjimai, vadinami monitoringu, yra labai sudėtingas ir daug laiko užimantis darbas. Jis susideda iš trijų dalių: stebėjimų iš monitoringo taškų, žinomų lizdų tikrinimo jaunikliams išaugus ir naujų lizdų paieškos. Didžiulėje teritorijoje vienam ekologui kokybiškai atlikti visus šiuos darbus praktiškai neįmanoma. Todėl erelių stebėjimus atliko, žinomus lizdus tikrino ir naujų ieškojo be išimties visi Žemaitijos saugomų teritorijų biologinės įvairovės skyriaus ir du kitų skyrių specialistai. Be to, talkino ir pora ekologų iš Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos. Labai naudinga buvo liepos 4-5 dieną Gubernijos biosferos poligono miškuose surengta stažuotė, kurioje išmokome geriau pažinti paukščius skrydyje ir iš veiklos žymių atskirti plėšriųjų paukščių lizdus. Už šią stažuotę esame dėkingi projekto administratoriui Sauliui Dragūnui ir mūsų mokytojams – ornitologams dr. Gintarei Grašytei, dr. Rimgaudui Treiniui, Sauliui Skujai.
Stambiųjų miško paukščių perėjimo sezono pabaigoje (netrikdant paukščių) biosferos poligone pavyko patikrinti net 50 žinomų lizdų, iš kurių vienas buvo juodojo gandro, o kiti – skirtingų rūšių plėšriųjų paukščių. Už tokius gerus rezultatus esame dėkingi ir Kuršėnų regioninio padalinio miškininkams – gamtotvarkos specialistei Birutei Grybienei, Šiaulių, Gruzdžių ir Meškuičių g-jų miškininkams, kurių iniciatyva ir pastangomis patikrinta nemaža lizdų, rasta ir naujų. Tikrinimo tikslas buvo atnaujinti pasenusius saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenis. Mat Gubernijos miško biosferos poligone užfiksuoti mažųjų erelių rėksnių lizdai daugiausia buvo rasti 2012-2014 metais VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ vykdyto projekto lauko darbų metu. Nuo to laiko praėjo jau apie 10 metų, todėl situacija buvo neaiški, nes iki šiol tik dalis lizdų buvo tikrinama. 2023 metais nustatyta, kad lizdų būklė labai nevienoda: vieni iki šiol naudojami, kiti apleisti, bet geros būklės, treti visiškai sunykę. Galima pasidžiaugti, kad aštuoniuose lizduose išaugo mažojo erelio rėksnio jaunikliai, o dar trijuose lizduose ereliai gyveno, tačiau jauniklių neišaugino. Taigi, aptikta 11 užimtų šių retų saugomų paukščių lizdų, tačiau dar maždaug antra tiek nežinomų lizdų turėtų būti, sprendžiant pagal lauko stebėjimų (stebint iš monitoringo taškų) duomenis.
Plėšriųjų paukščių lizdų tikrinimas ir jų atpažinimas – labai įdomus, tačiau sudėtingas darbas. Lizdo savininką pamatyti pasiseka retai, todėl rūšį nustatyti reikia iš požymių rinkinio: plunksnų, jauniklių balsų, atrajų (grobio likučių), randamų po medžiu. Tai lyg savotiškas detektyvinis tyrimas. Jei jį reiktų aprašyti, tekstas galėtų būti toks: „Žiauriai nužudytas požemio gyventojas kurmis – likusi tik letenėlė“, „po beržu išguldyta visa pelėnų giminė, rastas įkaltis – plunksna; įtariamasis – paprastasis suopis“. Beje, monitoringo metu aptikti keturi nauji paprastojo suopio ir trys – mažojo erelio rėksnio lizdai. Juodąjam gandrui ir jūriniam ereliui dėl neaiškų priežasčių jauniklių išauginti nepavyko. Dar kelių lizdų savininkai liko neaiškūs ir paslapties išaiškinimas nusikėlė į kitus metus.
Šio monitoringo metu nustebino vasaros viduryje daugelyje stebėjimų taškų stebėti vapsvaėdžiai, kurių buvo gausiau nei per ankstesnių metų stebėjimus. Iš vienuolikos užimtų mažojo erelio rėksnio lizdų net dešimt šiemet buvo eglėse ir tik vienas berže, kai prieš dešimt metų maždaug pusė jų lizdų buvo sukrauta beržuose. Eglių svarba erelių gyvenime neramina, nes dėl klimato pokyčių šių medžių būklė blogėja, šiemet daug iškirsta sanitariniais kirtimais. Meškuičių girininkijoje jau du metus mažasis erelis rėksnys perėjo nudžiūvusioje eglėje, kuri bet kuriuo metu gali nulūžti. Todėl, saugant perimvietę šį rudenį greta eglės dirbtinis lizdas įrengtas ąžuole, už ką esame dėkingi jį iškėlusiam geriausiam šių paukščių biologijos žinovui Rimgaudui Treiniui.
Nors mažųjų erelių rėksnių 2022/2023 metų monitoringo Gubernijos miškuose rezultatai ir nenuliūdino (nustatyta apie 20 teritorinių šių paukščių porų), tačiau jų ateitis priklausys nuo daugelio veiksnių. Kylančios rūšiai grėsmės yra ne tik medynų rūšinės sudėties pokyčiai (uosynų žuvimas, eglynų džiūtis), bet ir mitybos plotų neigiami pokyčiai – pievų suarimas, žemės ūkio chemizacija, vėjo jėgainių parkų plėtra šalyje.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija
Birutės Grybienės, Rimgaudo Treinio, Kristinos Mudinaitės, Vidmanto Lopetos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos archyvo nuotraukos
