DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE „NATURA 2000” IR APSAUGOS TIKSLUS
Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ – tai viena svarbiausių priemonių, padedančių išsaugoti vertingiausias Europos gamtos teritorijas ir rūšis. Nors šis tinklas veikia jau daugelį metų, visuomenėje vis dar kyla daug klausimų: kas iš tikrųjų yra „Natura 2000“, kaip formuluojami apsaugos tikslai, kur rasti informaciją apie Paukščių ir Buveinių apsaugai svarbias teritorijas ir kt.
Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai pasitaikančius klausimus, padėsiančius geriau suprasti šio tinklo paskirtį, veikimą ir svarbą.
Kas yra „Natura 2000”?
„Natura 2000“ – vieningas Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, vienijantis 27 Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis šio tinklo tikslas - išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijos.
Kada įkurtas „Natura 2000” tinklas?
„Natura 2000“ tinklas įkurtas 1992 metais įgyvendinant Buveinių ir Paukščių direktyvas:
- pagal Paukščių direktyvą Europos Sąjungos turi paskirti specialias apsaugos teritorijas retų ir migruojančių rūšių paukščiams.
- pagal Buveinių direktyvą jos taip pat turi pasiūlyti apsaugos vietas tam tikrų rūšių florai ir faunai bei buveinėms, kurios yra ypač svarbios dėl savo retumo, pažeidžiamumo arba pavojaus išnykti.
Kam skirta Paukščių direktyva?
Paukščių direktyva – 1979 m. priimtas Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.
Kam skirta Buveinių direktyva?
Buveinių direktyva - 1992 m. priimtas Europos Sąjungos teisinis įrankis, kuriuo Europos Sąjungos šalys įpareigojamos saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines. Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.
Kaip nustatomi „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai?
Norint, kad Lietuvoje būtų baigtas steigti „Natura 2000“ tinklas ir siekiant užtikrinti tinkamą tinklo vertybių apsaugą, būtina atlikti šiuos žingsnius:
- atlikti išsamią inventorizaciją pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvose nurodytas saugomas rūšis ir jų buveines;
- identifikuoti teritorijas, kurios yra reikšmingos šių rūšių apsaugai;
- nustatyti konkrečius apsaugos tikslus šioms teritorijoms, vadovaujantis Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims keliamais palankios apsaugos būklės kriterijais.
Apsaugos tikslai nustatomi siekiant kuo tiksliau apibrėžti tam tikroje teritorijoje siektiną išsaugojimo būklę arba lygį.
„Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai turi būti aiškūs ir paprasti, jie turi sudaryti sąlygas praktiškai parengti apsaugos veiklos priemones. Juos reikia nustatyti konkrečius terminus ir įvertinti kiekybiškai skaičiais.
Apsaugos tikslai turi būti:
- konkretūs – turi sietis su konkrečiu svarbiu elementu (rūšimis ar buveinių tipu), jais turi būti apibrėžiamos sąlygos, kurios būtinos siekiant įvykdyti apsaugos tikslą;
- išmatuojami ir pranešami – turi sudaryti sąlygas vykdyti stebėseną, kad būtų galima nustatyti, ar apsaugos tikslai vykdomi;
- realūs – jiems numatytas pagrįstas laikotarpis ir naudotini ištekliai;
- remtis nuosekliu požiūriu;
- būti visapusiški.
Kur galima rasti informaciją apie Buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST) ir jose saugomas vertybes?
Su buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis ir jose saugomomis vertybėmis galima susipažinti:
- teisės aktų registre (D1-317 Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo).
- Biologinės įvairovės duomenų bazėje BIOMON (https://biomon.lt/) žemėlapyje Apsaugos tikslai (sluoksnyje BAST apsaugos tikslų vertybės (D1-317));
- Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale Geoportal (https://www.geoportal.lt/map/) žemėlapyje Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) apsaugos tikslai (Viešosios paslaugos > Kitų temų duomenys > Aplinkosauga);
Kur galima rasti informaciją apie Paukščių apsaugai svarbias teritorijas (PAST) ir jose saugomas vertybes?
Su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis ir jose saugomomis vertybėmis galite susipažinti:
- Teisės aktų registre (D1-281 Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo).
- Saugomų teritorijų valstybės kadastre (https://stvk.lt/map) (sluoksnyje Paukščių apsaugai svarbios teritorijos).
Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į „Natura 2000” teritoriją?
Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Kadastre registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, taip pat privačios saugomos vietovės
Kadastro žemėlapyje nesunkiai galima pamatyti visas „Natura 2000“ tinklui priklausančias teritorijas, t. y. tiek paukščių, tiek buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
Melsva spalva žemėlapyje žymimos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, rausva – paukščių apsaugai svarbios teritorijos.
„Natura 2000“ Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacijos duomenys (buveinių žemėlapiai) pateikiami interneto svetainėje https://www.geoportal.lt, o buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurioms yra patvirtinti apsaugos tikslai, skelbiamos svetainėje https://biomon.lt.
Interneto svetainėje https://www.geoportal.lt pasirinkus skiltį „Viešosios paslaugos“, vienu metu galima matyti kelių registrų duomenis: nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (sklypus), saugomų teritorijų valstybės kadastrą (STVK), „Natura 2000“ miškų ūkio veiklos apribojimus. Padidinus žemėlapį galima pamatyti konkretaus sklypo numerį.
Veikla „Natura 2000“ teritorijose: kada reikalingos poveikio aplinkai reikšmingumo išvados?
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė nutartį, kurioje pažymėta, kad planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo procedūra.
Miškų valdų savininkai ar miškotvarkos projektų rengėjai, prieš tvirtinant miškotvarkos projektus ar siekiant gauti leidimus miškų ūkinei veiklai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ar jų artimoje aplinkoje, Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti planų ar programų, ar planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ar saugomų teritorijų direkcijų.
Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas miškų ūkio veiklai atliekamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, siekiantis gauti leidimą kirsti mišką, per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ALIS) užpildo Tvarkos aprašo 5 priedo I dalį. Saugomos teritorijos direkcija per 10 darbo dienų nuo priedo pateikimo datos užpildo Tvarkos aprašo 5 priedo II dalį ir priima išvadą. ALIS naudojimo instrukciją rasite čia.
Pareiškėjas, prieš teikdamas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame Natura 2000“ teritorijose ir jų artimoje aplinkoje detalizuotos miškų ūkio veiklos, kurioms vykdyti išduodami leidimai, kreipiasi į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados ir pateikia informaciją užpildydamas Tvarkos aprašo 5 priedo I dalį. Saugomos teritorijos direkcija per 15 darbo dienų nuo priedo pateikimo datos užpildo Tvarkos aprašo 5 priedo II dalį ir priima išvadą.
Kai teikiamas miškotvarkos projektas, kuriame „Natura 2000“ teritorijose ir jų artimoje aplinkoje nedetalizuotos miškų ūkio veiklos, pareiškėjas kreipiasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl išvados ir pateikia užpildytą Tvarkos aprašo 1 priedo bendrąją ir A dalis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba per 20 darbo dienų nuo priedo pateikimo datos priima išvadą dėl plano ar programos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo.
Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu išvadose bus nustatyta, kad planas, programa ar planuojama ūkinė veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, turės būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarime Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ arba poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Kada reikšmingumo nustatyti neprivaloma?
Reikšmingumo nustatyti neprivaloma, kai yra galiojanti išvada dėl numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, kurioje nurodyta, kad poveikis „Natura 2000“ teritorijai nebus reikšmingas, arba numatoma vykdyti:
- specialiuosius biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, skirtus saugomų rūšių ir (ar) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių gerai apsaugos būklei išsaugoti ir atkurti;
- sanitarinius miško kirtimus, kuriais kertamos tik žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos, labai pažeistos eglės iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo jose, eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo;
- ugdomuosius miško kirtimus;
- pavojų keliančių medžių kirtimą.
Atsižvelgiant į nacionalinę teisės aktų saugomų teritorijų ir miškų ūkio srityse specifiką, veiklos planavimo dokumentų rūšis, pavyzdžiais, kai dokumentų įgyvendinimo poveikio reikšmingumo vertinti neprivaloma laikytina:
- leidimas kirsti mišką, kuriuo įgyvendinamas „Natura 2000“ teritorijos gamtotvarkos planas;
- privačios miško valdos miškotvarkos projektas, parengtas siekiant tik patvirtinti duomenis, reikalingus apskaičiuoti kompensaciją privataus miško savininkui už saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribojimus.
Taip pat reikšmingumo neprivaloma vertinti tų dokumentų, kuriais numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą teritorijose, nepatenkančiose į „Natura 2000“ teritorijas arba jų artimą aplinką.
Sklypas patenka į „Natura 2000” teritoriją. Ar už ūkinės veiklos apribojimus galima gauti kompensaciją?
Žemės savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus ir įsipareigojimus pagal apsaugos sutartis, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka mokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.
Privataus miško savininkai, kurių miško valda yra saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje, dėl atsiradusių ūkinės veiklos apribojimų gali gauti kompensacijas.
Sąlygos, kurioms esant privataus miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.
Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi Kompensacijos dėl ūkinės veiklos miškuose apribojimų skaičiuoklę, kurios pagalba miško valdų savininkai gali sužinoti preliminarų vienkartinės kompensacijos dydį atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos rūšį ir tūrį. Skaičiuoklę galima rasti Valstybinės miškų tarnybos internetinėje svetainėje čia.
Daugiau informacijos apie finansinę paramą už ūkinės veiklos apribojimus saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje, skiltyje „Finansinė parama saugomose teritorijose“.
Siekiant užtikrinti veiklos „Natura 2000“ teritorijose atitikimą teisės aktų reikalavimams ir išsaugoti gamtos vertybes, kilus klausimams dėl „Natura 2000“ teritorijų ribų, leidžiamos veiklos ar galimų kompensacijų, rekomenduojame kreiptis į atitinkamos saugomos teritorijos direkciją.
Klausimus taip pat galite užduoti mūsų interneto svetainėje, o šioje nuorodoje rasite statistinius duomenis apie „Natura 2000“ teritorijas.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir https://naturalit.lt informaciją
Vizualas:
https://environment.ec.europa.eu/topics/nature-and-biodiversity/natura-2000/natura-2000-logo_en