DĖMESYS ŪDRAI
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistai vykdo ūdros (Lutra lutra) valstybinį monitoringą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, skirtose ūdros apsaugai.
Monitoringo metu registruojami ūdrų pėdsakai bei kitos veiklos žymės, įvertinama ūdros buveinių būklė, kylančios grėsmės pagal specialią metodiką. Šio monitoringo tikslas – įvertinti ūdrų populiaciją, jos kaitą bei tai lemiančias priežastis.
Ūdra – kiauninių šeimos atstovas, aptinkamas Lietuvoje. Tai puikiai medžioti vandenyje prisitaikęs gyvūnas, jo mitybos pagrindą sudaro įvairios žuvys, vėžiai, moliuskai, varliagyviai. Charakteringa ūdros išvaizdos savybė – ūsai (vibrisės) padeda aptikti grobį drumstame vandenyje, o tankus blizgantis kailis nepraleidžia vandens. Patino teritorija užima 10–15 km pakrantės ruožą, patelių su vaikais mažesnė ir gali persidengti su patinėlio. Gyvenamojoje teritorijoje turi keletą urvų, naudojasi bebrų trobelėmis ir urvais, laikinomis slėptuvėmis po medžių kelmais, vėjovartomis. Ūdra upių ekosistemose užima aukščiausią mitybos grandinės vietą, todėl tai puiki indikatorinė rūšis, pagal kurios gausą, populiacijos struktūrą galima spręsti apie visos upės ekologinę būklę.
Pirminiais šių metų monitoringo duomenimis ūdrų pėdsakai yra aptinkami daugelyje tirtų vandens telkinių pakrantėse, o ūdros populiacija, lyginat su 2020 m. vykdytų monitoringo duomenimis, išlieka stabili.
Kūdrų, kurias dažnai aplanko ūdros, savininkams patariame: naudokite elektrinį piemenį (žemai, keliomis eilėmis ištemptą vielą). Tai efektyvi apsaugos priemonė, siekiant apsaugoti kūdros žuvis. Nors ūdros nuo 2019 m. išbrauktos iš Lietuvos raudonosios knygos, tačiau Lietuvos Respublikoje yra saugoma tarptautinių įsipareigojimų, todėl už neteisėtai nužudytą ūdrą ar sunaikintą jos buveinę teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka.
Tekstas ir nuotraukos: A. Kubilius
