GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI: SVARBU NE TIK ATRASTI, BET IR IŠSAUGOTI
Mitologinis akmuo Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje, pasiekiamas keliaujant Mūšos tyrelio pažintiniu taku. Žagarės regioninio parko grupės archyvas
Lietuvoje saugomos ne tik teritorijos, bet ir pavieniai, ypatingi gamtos kūriniai. Tai gamtos paveldo objektai – unikalūs medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos ar kiti gamtos dariniai, turintys mokslinę, ekologinę, kraštovaizdžio ar kultūrinę vertę.
Saugomų teritorijų įstatyme paveldo objektasapibrėžiamas kaipatskiras arba gamtos ir (ar) kultūros paveldo objekto (-ų) grupę sudarantis kraštovaizdžio elementas, kuriam dėl jo vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Skiriami šie paveldo objektų paskelbimo tikslai:
1) išsaugoti ir atkurti vertingus gamtos ir kultūros objektus;
2) išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;
3) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams, pažintiniam turizmui;
4) propaguoti vertingus gamtos ir kultūros objektus;
5) išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, jo istorinius ženklus ir vietos tapatybę;
6) sudaryti galimybę vietos bendruomenėms puoselėti vietos (tarp jų ir nematerialiąsias) tradicijas.
Paveldo objektai skirstomi į:
1) gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus);
2) nekilnojamojo kultūros paveldo objektus;
3) kompleksinius kraštovaizdžio paveldo objektus (saugomus kraštovaizdžio objektus).
Gamtos paveldo objektai – tai gamtos vertybės, pasižyminčios moksline, kraštovaizdžio, kultūrine ar estetine verte, kurios saugomos siekiant išsaugoti unikalius gamtos reiškinius ir ugdyti visuomenės pagarbą aplinkai.
Gamtos paveldo objektai yra:
1) geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;
2) geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai, atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
3) hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;
4) hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio tinklo elementai;
5) botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu ir estetiniu požiūriu vertingi medžiai ir krūmai, genetiniu ir estetiniu požiūriu vertingi vaismedžių sodai;
6) zoologiniai – gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.
Saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra nuolat pildomas ir tikslinamas. Siekiant tinkamai tvarkyti ir saugoti gamtos paveldo objektus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintos Gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklės.
Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Skiltyje „Statistinė informacija“ pateikiami duomenys įvairiais pjūviais. Jei žinote tokių gamtos vertybių, kurios nepažymėtos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, praneškite el. paštu [email protected] . Prašome nurodyti siūlomą objekto pavadinimą, vietą (kiek įmanoma tiksliau – koordinatės, nuotraukos, schema); trumpą objekto aprašymą (jo ypatumai, išskirtinumas, orientaciniai matmenys, kodėl vertas apsaugos); kontaktinius duomenis.
Nors gamtos paveldo objektai dažnai užima sąlyginai nedidelį plotą, jų vertė yra didžiulė. Tai išskirtiniai gamtos ženklai, padedantys geriau suprasti mūsų kraštą ir jo istoriją. Juos saugodami, išsaugome ne tik gamtą, bet ir dalį Lietuvos tapatybės.