KĄ REIŠKIA SKIRTINGI SAUGOMŲ TERITORIJŲ STATUSAI?
Saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Lietuvos saugomose teritorijose siekiama:
- išsaugoti tiek gamtos, tiek ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, genetinį fondą;
- užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą;
- sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams;
- propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio apsaugos idėjas bei tradicinį gyvensenos būdą, etnokultūros papročius.
Bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro:
- Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami:
- rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai);
- draustiniai (gamtiniai, kultūriniai ir kompleksiniai);
- gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
Ar draustinis ir rezervatas yra tas pats? Draustinio nevertėtų tapatinti su rezervatu. Rezervatas yra griežčiau apsaugota teritorija nei draustinis. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, steigiamos moksliniu požiūriu vertingam gamtiniam arba kultūriniam Lietuvos kraštovaizdžiui saugoti ir tirti, ūkinė veikla juose draudžiama.
- Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Skiriamos šios ekologinės apsaugos zonos:
- bendrosios ekologinės apsaugos (miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų, požeminių vandenų (vandenviečių) paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų, intensyvaus karsto apsaugos);
- buferinės apsaugos (valstybinių parkų, rezervatų ir draustinių, paveldo objektų apsaugos);
- fizinės apsaugos (paveldo objektų, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos);
- regimosios (vizualinės) apsaugos (paveldo objektų, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos);
- sanitarinės apsaugos (gamybinių ir komunalinių objektų, žemės ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos).
- Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami:
- atkuriamieji sklypai (uogynų, grybynų, vaistažolynų, gyvūnijos, durpynų, požeminio vandens, kt. atsinaujinančių ištekliams atkurti)
- genetiniai sklypai (sėkliniams medynams ir kt. rūšių natūraliems genetiniams ištekliams išlaikyti).
- Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami:
- valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai;
- biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).
Daugiau informacijos apie Lietuvos saugomų teritorijų sistemą galite rasti čia.