Kamanų pelkė žurnalų viršeliuose
Kamanų pelkė žurnalų viršeliuose
Baltas sniego apklotas, gana anksti apdengęs lapkričio žemę, kviečia džiaugtis žiemos malonumais, pažinti laukus išmarginusį pėdsakų žemėlapį, o štai senienų mylėtojus – gena į palėpes. Nupūtus praeities dulkes, čia galima surasti tikrų lobių, kurie mums žinias transliavo, kai televizorius beveik nieko nerodė, o interneto beigi kitų technologijų niekas dar nė nesapnavo. Spalių kvapas ir daugelio rankų vartyti žurnalai, kartais pagulėję ir patrinti po šūsnimi kitų rakandų, turi daugiau žavesio nei nauji blizgantys leidiniai. Po daugelio metų jie gali tapti didelių pasikeitimų liudininkais...
Sakoma, jog patekti ant žurnalo viršelio yra didelė garbė ir ji tenka tik gražiausiems. Vartant teminę spaudą, akivaizdu, jog iš gamtos objektų tokiais tituluojami vandens telkiniai, dažniausiai – ežerai. Matyt, todėl reprezentavimui buvo pasirenkami ne Kamanų pelkės ar kimininių plynių, bet joje telkšančių ežerų vaizdai.
Pirmą kartą Nimfėjų ežeriukas ant galinio viršelio žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ išspausdintas 1980 m. Nuotrauką pateikė Vilniaus universiteto dėstytojas Antanas Levickas parengęs straipsnį apie trečiąjį Lietuvos rezervatą. Tai buvo svarbus pristatymas vos prieš pusmetį įsteigtai saugomai teritorijai. Po keturiasdešimties metų ši nuotrauka liudija didelius pasikeitimus – tarpo tarp kranto ir salos beveik nebeliko...
1983 m. Kamanus žurnale „Mūsų gamta“ aprašė Vilniaus universiteto dėstytojas zoologas Jurgis Stašaitis, o ant viršelio puikavosi kontrastinga didžiojo ežero nuotrauka iš paukščio skrydžio. Jos autorius – šio leidinio iliustracijų skyriaus redaktorius Audrius Zavadskis.
Kitus du kartus pelkės vaizdai į spalvotą spaudą sugrįžo tik po ketvirčio amžiaus, tačiau nuotraukos nebebuvo pagrindiniame plane, o tik mozaikoje su kitomis teminėmis numerio fotografijomis. Per tą laiką pakito popieriaus ir iliustracijų kokybė, jie tapo ryškūs, spalvingi, patrauklūs akiai.
Į atnaujintą „Mokslo ir gyvenimo“ numerį 2006 m. pateko tuomet dar popierinė rezervato direktoriaus Irmanto Jašinsko nuotrauka, kurioje užfiksuotas vienas iš Nimfėjų klampynės ežeriukų. Straipsniai, šiame leidinyje publikuoti 1980 ir 2006 m., turi vieną panašumą – abiejuose aptariamos svarbiausios rezervato vertybės, jų būklė, tik 2006 m. jau akcentuojamas poreikis kai kurias ekosistemas aktyviai tvarkyti, kad jos išliktų ateities kartoms. Tuo tarpu esminis skirtumas – skaitytojų auditorijos dydis. Jei 1980 m. žurnalo tiražas siekė 183 000 egz., tai iki 2007 m. jis sumenko iki 2500 egz. 2012 m. šis 55-erius metus ėjęs mokslo populiarinimo leidinys visai užgeso. „Mūsų gamta“ buvo išnykusi jau anksčiau.
Paskutinį kartą aukštapelkės Salų ežerėlis buvo pasirinktas kaip vienas iš keturių objektų, skirtų garsinti šalies turizmą, žurnalo „Kelionės ir pramogos“ specialiame numeryje „Keliaukime po Lietuvą“ 2014 m. Ten pristatytas Kamanų mokomasis takas ir panaudota rezervato ekologo Vaidoto Grigaliūno nuotrauka.
Nuo 1980 m. pasikeitė ne tik viršeliuose matomi vaizdai. Nebeliko ir kadaise šimtatūkstantinius tiražus skaičiavusių leidinių, mainėsi kartos, vertybės ir poreikis skaityti. Nepakito tik istorijos palėpių bibliotekose.
