KAMANŲ REZERVATE PAGAUSĖJO ŽVIRBLINIŲ PELĖDŲ
Šiais metais Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje, kurie kartu sudaro „Natura 2000“ tinklo paukščių apsaugai svarbią teritoriją PAST „Kamanų pelkė“, nuo vasario 13 d. iki balandžio 5 d. buvo vykdomas žvirblinių pelėdų monitoringas. Tai pačios mažiausios pelėdos Lietuvoje, jos yra varnėno dydžio. Ši europinės svarbos rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat į Europos Bendrijos Paukščių direktyvos I priedą.
Nors pagal individualią monitoringo programą žvirblines pelėdas reikia skaičiuoti 12 monitoringo taškų, bet skaičiuota dar 9 papildomuose taškuose, iš viso – 21 taške. Monitoringas vykdytas vakarais ir rytais. Žvirblinės pelėdos aktyviausios būna rytais, kai nutyla naminių pelėdų ūbavimai ir dar nepradėję čiulbėti dieniniai paukščiai, ir vakarais – prieš pradedant ūbauti naminėms pelėdoms.
Monitoringo taškuose būta apie 30 min. Jei žvirblinės pelėdos pačios nepradėdavo „švilpauti“, leistos garsinės provokacijos iš garso įrašų transliuojant teritoriją užsiėmusio patinėlio „švilpavimą“. Po tokio „paerzinimo“ žvirblinių pelėdų patinėliai paprastai atsiliepia skelbdami, kad ši teritorija jau užimta. Apskaitų pabaigoje jau pritilo žvirblinių pelėdų „švilpčiojimai“, tapo sunkiau jas išprovokuoti, iš to galima spręsti, kad jau prasidėjo perėjimas.
Susumavus visų apskaitų rezultatus nustatyta, kad PAST „Kamanų pelkė“ 2024 m. lizdines teritorijas eglynuose ir mišriuose miškuose užėmė 13 žvirblinių pelėdų patinėlių. Tikimasi, jog patinėliai sėkmingai susirado partneres. Žvirblinės pelėdos Kamanų rezervate pradėtos skaičiuoti 2009 m., kuomet apskaityta, kad peri 6–7 poros.
Kaip matome pagal šių metų monitoringo rezultatus žvirblinių pelėdų populiacija PAST „Kamanų pelkė“ pagausėjo ir toliau išlieka stabili.
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus
vyr. specialisto Vaidoto Grigaliūno informacija,
nuotraukos – Kristinos Grigaliūnienės, Vaidoto Grigaliūno
