KAS YRA DRAUSTINIS IR KAS JAME SAUGOMA?
Draustiniai – viena iš Lietuvos saugomų teritorijų sistemos sudėtinių dalių ir jų įvairovė gana didelė. Siekiant lengviau suprasti, kokie draustiniai egzistuoja, ką jie saugo ir kuo skiriasi nuo kitų saugomų teritorijų, apžvelkime jų rūšis ir paskirtį.
Kas yra draustinis? Draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos.
Kaip apibrėžia Saugomų teritorijų įstatymas, draustiniai gali būti steigiami, siekiant:
1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves;
2) užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;
3) išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas;
4) sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;
5) sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
6) propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves.
Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.
Gamtiniai draustiniai yra:
1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti;
2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;
3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti;
4) pedologiniai – natūraliems dirvožemiams saugoti;
5) botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti;
6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir kitos draustinių rūšys;
7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti;
8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti;
9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;
10) talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.
Pavyzdžiui, Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomi būdingi Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynai su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausi ir įvairiarūšė gyvūnija bei viena gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiacija. Vilkijos hidrografinis draustinis įsteigtas išsaugoti beslėnę, vidutiniškai vingiuotą Vilkijos upelio atkarpą.
O štai Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis įsteigtas išsaugoti vertingas mokslui augalų bendrijas.
Kultūriniai draustiniai yra:
1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti;
2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti;
3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti;
4) urbanistiniai / architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.
Pavyzdžiui, Salantų urbanistiniame draustinyje saugoma Salantų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška bei kultūros paveldo objektai ir jų aplinka bei archeologinis sluoksnis. Tytuvėnų architektūriniame draustinyje saugomas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis.
Kompleksiniai draustiniai yra:
1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti;
2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.
Pavyzdžiui, Alanto kraštovaizdžio draustinyje saugomas kairiojo Minijos intako Alanto slėnis su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalniai su gyvenvietėmis, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės.
Draustiniai pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus skirstomi į valstybinius, savivaldybių ir draustinius, esančius valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos teritorijose.
Ar draustinis ir rezervatas yra tas pats? Draustinio nevertėtų tapatinti su rezervatu. Rezervatas yra griežčiau apsaugota teritorija nei draustinis. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, steigiamos moksliniu požiūriu vertingam gamtiniam arba kultūriniam Lietuvos kraštovaizdžiui saugoti ir tirti, ūkinė veikla juose draudžiama.
Draustiniai – svarbi Lietuvos saugomų teritorijų dalis, padedanti išsaugoti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo vertybes. Daugiau apie Lietuvos saugomų teritorijų sistemą informacijos galite rasti čia.
Nuotrauka: Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos archyvas