Kylantys ir griūnantys tiltai per Dubysą
Dubysa – pagrindinė Dubysos regioninio parko ašis. Čia ji ramiai plukdo vandenis Nemuno prieglobstin, čia virsta nenustygstančia ir grėsminga jėga, besisukanti duburiuose, šokanti per kažkada stovėjusių užtvankų akmenis. Sėdint automobilyje sunku suvokti, kaip kažkada prieš daugel metų virė kasdienis gyvenimas prie Dubysos upės be tiltų. Istorinėse fotografijose tikriausiai rastume arkliais traukiamus vežimus vidury upės, brendančius žmones nematomais „keliais“. Galvos skausmas, kaip persikelti per sraunius Dubysos vandenis, žmones kankino visada. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad nesant tiltų per Dubysą keltasi keltais, statyti ir laikinieji tiltai.
Ariogalos tiltas per Dubysą savo gyvenimo istoriją pradėjo XX a. pradžioje. Kaip ir dauguma pirmųjų tiltų, jis buvo medinis, vėliau sudegintas ir vėl atstatytas. Tik 1933 m. buvo pastatytas dailus gelžbetoninis tiltas neabejotinai tapęs puošniu kraštovaizdžio elementu. Vietos gyventojai tiltu grožėjosi tik 11 metų, nes 1944 m. jis buvo susprogdintas. Senasis Ariogalos tiltas, žymintis Dubysos regioninio parko ribą, išliko tik senose fotografijose. Dabartinis tiltas pastatytas apie 1960 metus, greta senojo tilto liekanų. Ariogalos tilto per Dubysą istoriją bei jo transformacijas 2021 m. aprašė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas Jonas Brigys vietinėje spaudoje „Alio, Raseiniai“.
Šiandien keliaujantiems Žemaičių plentu jau sunku įsivaizduoti, kaip atrodė tuometinė vietovė ir supantis kraštovaizdis, kai kilo ir griuvo Dubysą apkabinę tiltai.
.jpg)
