LIETUVOS PELKĖS – PAŠTO ŽENKLŲ BLOKE „PELKIŲ EKOSISTEMA“
Lietuvoje gausu pelkingų vietovių, tačiau jų plotai pastarąjį šimtmetį drastiškai mažėjo. Pelkės – tai klimato stabilizavimo sistema, tai gėlo vandens saugyklos, tai retų rūšių namai. Pelkėse auga kiminai, gailiai, spanguolės, saulašarės. Pelkingas buveines pamėgę tetervinai, gervės, ereliai rėksniai, daugybė kitų retų rūšių.
Š. m. vasario 3 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko renginys, pavadinimu „KAI GAMTA SUSITINKA ISTORIJĄ: Pasaulinė pelkių ir kitų šlapynių diena ir pašto ženklų bloko „Pelkių ekosistema“ pristatymas Valdovų rūmuose“.
Šiais metais Pasaulinė pelkių ir kitų šlapynių diena skirta temai „Pelkės ir tradicinės žinios: kultūros paveldo puoselėjimas“. Šventės metu pažvelgta į svarbiausius šių ekosistemų apsaugos iššūkius, jų indėlį klimato apsaugai bei žmonių gerovei, iš naujo atrandami kultūriniai ir istoriniai saitai, nuo seno jungiantys žmones su šia ypatinga mūsų kraštovaizdžio dalimi.
Vakarą sušildė prof. dr. Romo Pakalnio pagerbimas Jono Frideriko Volfgango atminimo medaliu „Gloriae Pharmaciae et Medicinae Lituaniae“. Profesorius – mūsų Mokytojas, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo įkvėpėjas, kuris šiemet būtų minėjęs 85-ąsias gimimo metines.
Renginio metu taip pat pristatytas pirmą kartą Lietuvos filatelijos istorijoje išleistas pašto ženklų blokas, skirtas ne pavienėms rūšims, bet visai ekosistemai – „Pelkių ekosistema“. Šiuo pašto ženklų bloku siekiama atkreipti dėmesį į pelkių ekosistemų svarbą gamtai bei žmonėms.
Pašto ženklų blokas skirtas trims saugomoms Lietuvos pelkėms:
• atkuriamai Pūsčios pelkei (nuotraukos autorius – Žydrūnas Sinkevičius),
• Aukštumalos aukštapelkei (autoriai – Marijus Sandaras ir Laima Šveistytė),
• Kamanų pelkiniam kompleksui (autorius – Marius Čepulis).
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas – viena iš aštuonių Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausančių saugomų teritorijų - įsteigtas 1979 m. birželio 29 d. Rezervatas įsteigtas Kamanų botaninio draustinio pagrindu, siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinę ir mišrių miškų ekosistemą su jai būdinga augalija ir gyvūnija. Kamanų pelkyną sudaro 12 klampynių su išsiraizgiusiais ežerokšniais bei ežerėliais. Čia peri reti pelkių paukščiai, tokie kaip dirviniai sėjikai, tikučiai, tetervinai, plėšriosios medšarkės.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo informacija
Nuotraukos: I. Žąsytienė
