Minijos ir Dubysos upėse vykdomas valstybinis pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia) monitoringas.
Pleištinė skėtė yra įtraukta Lietuvos raudonosios knygos rūšių sąrašą bei saugoma tarptautiniu mastu ,,Natura 2000“ ekologinio tinklo buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST).
Pleištinės skėtė nuo kitų upių slėniuose aptinkamų laumžirgių rūšių išsiskiria ryškiai žalia galvakrūtine bei ryškiomis, geltonomis dėmėmis išmargintu pilveliu. Pleištinės skėtės lervos gyvena įsiraususios upių sraunumų grunte medžiodamos kitus bestuburius, o subrendusios, vasaros pradžioje, išropoja ant kranto ar vandens augalų stiebų, kur po 2-4 m. trukusios lervos stadijos išsineria ir tampa aktyviai skraidančiais suaugėliais. Suaugusios pleištinės skėtės šalia upių sutinkamos iki rudens, bet medžiodamos gali nutolti nuo upių ir būti aptinkamos net kirtavietėse. Tačiau veisimosi elgesys yra stebimas tik upių sraunumose, dažnai lašišinių žuvų ir nėgių nerštavietėse.
Kadangi šio saugomo laumžirgio buveinės persidengia su lašišinių žuvų, nėgių buveinėmis, todėl siekiant palaikyti palankią pleištinių skėčių apsaugos būklę būtina užtikrinti gerą upės ekologinę būklę bei apsaugoti upes nuo reguliavimo tvenkiant ar kitaip keičiant natūralų hidrologinį režimą. Taip pat būtina atkurti pažeistas upių vagas su rėvomis, tinkamomis ne tik lašinių žuvų nerštui, bet ir pleištinėms skėtėms.
Valstybinių Minijos ir Dubysos ichtiologinių draustinių pagrindu įsteigtose ,,Natura 2000“ BAST Minijos upėje ir BAST Dubysos upės vidurupyje ir žemupyje pleištinių skėčių monitoringas yra vykdomas vertinat jų lervų tankumą bei papildomai registruojant suaugusius individus, pleištinės skėtės lervų išnaras (egzuvijus).
-2.jpg)
