„NATURA 2000“ TERITORIJŲ VERTYBIŲ APSAUGA: KAS NUVEIKTA 2024 METAIS?
„Natura 2000“ – Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, sukurtas išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, saugomas augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms. Šis tinklas įsteigtas remiantis dviem pagrindiniais teisės aktais - Europos Sąjungos direktyvomis: Paukščių direktyva (1979 m.) ir Buveinių direktyva (1992 m.).
Vienas iš praėjusių metų Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos veiklos prioritetų buvo įstaigai priskirtų „Natura 2000“ teritorijų, rūšių ir buveinių apsaugos būklės atkūrimo efektyvinimas. Straipsnyje apžvelgsime atliktus darbus ir pasiektus rezultatus šioje srityje.
Galime pasidžiaugti, kad per 2024 m. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) apsaugos tikslai buvo nustatyti net 1058 taškuose. Apsaugos tikslų nustatymas yra labai svarbus „Natura 2000“ tinklo steigimo, gamtinių vertybių apsaugos užtikrinimo etapas. Tikslai turi sudaryti sąlygas praktiškai parengti apsaugos priemones. Kitaip tariant, apsaugos tikslai nurodo ką, kur, kiek ir kaip kiekvienoje teritorijoje reikia saugoti.
2024 metais atliktas naujai įsteigto BAST Mūšos tyrelis II apsaugos tikslų inventorizavimas nustatant ir identifikuojant buveines.
Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS) – duomenų bazė, kurioje talpinama informacija apie Lietuvos Respublikoje saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų radavietes. Praėjusiais metais į sistemą retos rūšys suvestos 374 taškuose.
2024 m. sudaryta 11 apsaugos sutarčių, apimančių 73,15 ha teritorijos. Tai gana ženklus padidėjimas, lyginant su 2023 m. (10 sutarčių/19,88 ha). Apsaugos sutartis sudaroma, siekiant nustatyti veiklos apribojimus, konkrečias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kai žemė, miškas ar vandens telkinys yra saugomoje arba „Natura 2000“ teritorijoje.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, vadovaudamasi Ventos regioninio parko tvarkymo plano (Nr. D1-330) 8.1.4 p. p.: „įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams“, inicijavo gamtotvarkinius darbus, t. y. dirbtinių lizdų iškėlimą VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioniniam padaliniui priklausančiuose miškuose. Iškelti 4 mažojo erelio rėksnioir 2 juodojo gandro dirbtiniai lizdai.
Direkcija džiaugiasi vystomu ir plėtojamu dialogu su VĮ Valstybinių miškų urėdija dėl bendradarbiavimo vykdant gamtotvarkos darbus. Įstaiga aktyviai dalyvauja gamtotvarkinėje veikloje ir gamtotvarkos planų rengime, darbuotojai patys organizuoja talkas. 2024 metais gamtotvarkos darbai vykdyti 64 teritorijose, kurios sudaro 483,62 ha.
Ventos, Dubysos, Žagarės regioninių parkų grupės aktyviai bendradarbiauja su vietos ūkininkais, savivaldybėmis, kurios įsitraukia į gamtotvarkos darbus ir teritorijos priežiūrą, skiria lėšų iš savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos. 2024 m. nušienauta 69,32 ha teritorijos.
Džiugu, kad gamtotvarkos darbai duoda matomų rezultatų – po kelis metus trukusių darbų pievose pagausėjo auksuotųjų šaškyčių populiacija Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) „Šimšų miškas“ ir „Praviršulio tyrelis“ aukštapelkėje.
Analizuojant vykdytų monitoringų rezultatus, pastebėtos naujos paukščių ir augalų rūšys Kurtuvėnų regioniniame parke. 2024-08-25 virš Gervėnų tvenkinio stebėtos plėšriosios žuvėdros. 2024-09-29 Saugyklos tvenkinyje stebėtas balnuotasis kiras ir mažųjų bėgikų pulkelis. 2024-07-19 Bulėnų telmologiniame draustinyje stebėtas vapsvaėdis ir mažasis erelis rėksnys, aptikta gausiausia Kurtuvėnų regioninio parko dvilapio purvuolio populiacija – apie 300 individų.
Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinyje įsteigtoje „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) - Kulalių riedulyne – aptikta nauja sibirinio vilkdalgio augavietė. Dubysos regioninio parko teritorijoje esančios Alsos pakrantėje, Blinstrubiškių vietovėje po daugiau nei šimto metų atrasta trilapė bligna. Mūkės upelio slėnyje atrasta didžioji džioveklė.
Tulžys - vienas gražiausių ir spalvingiausių Lietuvos sparnuočių: nugara ir galvos viršutinė dalis žaliai mėlyna, o pilvas ryškiai rudas. Tulžio monitoringo rezultatai atskleidžia, jog Dubysos upės slėnyje (LTRASB001) praėjusiais metais buvo 17 - 25 porų. Lyginant su ankstesniais metais, šių paukščių gausa padidėjo beveik 2 kartus! Ventos upės slėnyje 2024 m. suskaičiuotos 29 šio vos už žvirblį didesnio paukščio poros. Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (PAST) - Minijos upėje - 2024 metais užfiksuotas iki šiol aukščiausias perinčių tulžių porų skaičius, kuris buvo 1,91 karto didesnis už daugiametį perinčių tulžių porų skaičiaus vidurkį.
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonoje, kurie kartu sudaro „Natura 2000“ tinklo Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) „Kamanų pelkė“, nuo 2024 m. vasario 13 d. iki balandžio 5 d. buvo vykdomas mažiausių Lietuvos pelėdų - žvirblinių pelėdų - monitoringas. Susumavus visų apskaitų rezultatus nustatyta, kad Kamanų pelkėje 2024 m. lizdines teritorijas eglynuose ir mišriuose miškuose užėmė 13 žvirblinių pelėdų patinėlių. Žvirblinės pelėdos Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate pradėtos skaičiuoti 2009 m., kuomet suskaičiuota, jog peri 6–7 poros.
Europos Sąjungos gamtos atkūrimo reglamentas – 2024 m. rugpjūčio 19 d. įsigaliojęs teisės aktas, kuriame numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. Europos Sąjungos sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija sėkmingai taiko reglamente paminėtas atkūrimo priemones: nepageidaujamų krūmokšnių ar nevietinių želdinių šalinimas pievose, šlapynėse, miškuose ir retai augalais apaugusioje žemėje; invazinių rūšių naikinimas; gamtotvarkos darbai, aplinkos tvarkymas siekiant išsaugoti buveines ir svarbias teritorijas; apsaugos tikslų nustatymas; apsaugos sutarčių sudarymas; saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų vedimas.
2025 metais numatomos šios veiklos, siekiant pagerinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijų būklę: mobili gamtotvarkos komanda, suformuota iš direkcijos darbuotojų, kokybiškai vykdanti gamtotvarkos darbus savo jėgomis ir atsižvelgiant į nustatytus BAST apsaugos tikslus; Biržulio ežero būklės gerinimas - ruošiamas gamtotvarkos projektas; tęsiamas bendradarbiavimas su ūkininkais ir VĮ Valstybinių miškų urėdija, atliekant gamtotvarkos darbus, išsaugant gamtos vertybes.