Patvirtinti Kamanų pelkės apsaugos tikslai
2024 m. birželio 28 d. įsigaliojo Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) „Kamanų pelkė“ europinės svarbos buveinių ribos. Šią buveinių apsaugai svarbią teritoriją sudaro Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas ir jo buferinės apsaugos zona.
Apsaugos tikslus nustatančiame dokumente nurodyta, kad ne mažiau 6,5 ha reikia išsaugoti vandens buveinių – „3160 Natūralūs distrofiniai“ ežerai – gerą būklę. Pievose išskirti šie buveinių tipai: „6510 Šienaujamos mezofitų pievos“ (83 ha), „6270 Rūšių turtingi smilgynai“ (3,2 ha). Pelkių buveinių vyraujantis tipas yra „7110 Aktyvi aukštapelkė“ (928 ha), su šia buveine 89 ha mozaiką sudaro „7150 Plikų durpių saidrynai“, beveik 43 hektaruose išplitę „7140 Tarpinės pelkės ir liūnai“, „7230 Šarmingos žemapelkės“ aptiktos tik 0,1 ha plote.
Miškų buveinės užima 2439,5 ha. Juose vyrauja "91D0 Pelkiniai miškai", užimantys net 1145 ha, „9080 Pelkėti lapuočių miškai“ susiformavo 323,5 ha plote, „91E0 Aliuviniai miškai“ auga beveik 12 ha. „9010 Vakarų taigos“ pušynai ir eglynai daugiausiai susiformavo nusausėjusiuose durpiniuose dirvožemiuose, mineraliniuose lengvuose dirvožemiuose jų pasitaiko tik pietinėje rezervato dalyje. Iš viso „9010 Vakarų taigos“ buveinės nustatytos 373 ha. Sausuminių miškų buveinės – „9050 Žolių turtingi eglynai“ ir „9020 Plačialapių ir mišrūs miškai“ – formuojasi atitinkamai 505,0 ha ir 81,2 ha plote.
Iš viso nustatytos 1165 buveinių ribos, jos užima 3592 ha. Europinės svarbos buveinės išskirtos tiek Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate, tiek jo buferinės apsaugos zonoje, tiek valstybinėje žemėje, tiek ir privačiose valdose. Keliamas tikslas – išsaugoti arba pasiekti gerą šių buveinių būklę.
BAST „Kamanų pelkė“ yra svarbi šioms europinės svarbos rūšims: plačialapė klumpaitė, skiauterėtasis tritonas, baltamargė ir auksuotoji šaškytė. Aplinkos ministro patvirtintuose apsaugos tiksluose taip pat nustatyti šių rūšių populiacijų apsaugos plotai, kuriuose reikia atkurti arba išsaugoti gerą rūšių buveinių būklę.
Aplinkos ministro įsakymu apsaugos tikslai buvo patvirtinti ne tik BAST Kamanų pelkei, bet ir kitoms Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai priskirtoms „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. Dalyje šių vietovių apsaugos tikslai buvo nustatyti pirmą kartą, dalyje atnaujinti, atsižvelgiant į naujausią informaciją apie konkrečių „Natura 2000“ teritorijų saugomų vertybių būklę.
Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų nustatymas yra vienas iš svarbiausių momentų, kuriant „Natura 2000“ ekologinį tinklą. Šiais apsaugos tikslais siekiama išsaugoti palankios apsaugos būklės vertybes arba atkurti jų palankią apsaugos būklę „Natura 2000“ ekologiniame tinkle. Apsaugos tikslai yra nustatomi laikantis Buveinių direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normų. Šie apsaugos tikslai yra parengiami vietovės, kurios buvo pateiktos Europos Komisijai, kaip atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Apsaugos tikslų nustatymo metu vietovėje yra inventorizuojamos visos gamtinės vertybės, nustatoma jų būklė pasitelkiant būklės vertinimo kriterijus. Žinant gamtinių vertybių būklę yra nustatomi konkretūs tikslai, pvz.: atkurti „6230 *Rūšių gausių briedgaurių“ palankią apsaugos būklę 1,5 ha plote arba išsaugoti palankios būklės „7110 *Aktyvių aukštapelkių buveines“ 50 ha plote. Taip pat nustatant apsaugos tikslus galima siekti, kad buveinių apsaugai svarbioje teritorijose susiformuotų tam tikros gamtinės vertybės.
Apsaugos tikslų nustatymas nėra vienkartinis veiksmas, jis turi būti reguliariai kartojamas atsižvelgiant į konkrečios „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos vertybių būklę, tikslinant apsaugos tikslą.
Nustatyti apsaugos tikslai dažniausiai planuojami parengiant gamtotvarkos dokumentus, kuriuose detaliai aprašomos tam tikros priemonės, leidžiančios pasiekti norimų gamtosauginių tikslų, pvz.: blogos būklės pievose suplanuojamos ir įgyvendinamos pievų atkūrimo priemonės (krūmų kontrolė, šienavimas, ganymas).
Nustatyti apsaugos tikslai gali būti pasiekiami ir kitais būdais, pvz., suteikiant konsultacijas žemės valdytojams arba pasirašant apsaugos sutartis dėl papildomų apsaugos reikalavimų, apsaugant biologinę įvairovę „Natura 2000“ ekologiniame tinkle.
„Natura 2000“ – tai Europos ekologinis tinklas, skirtas apsaugoti žemyno biologinę įvairovę. „Natura 2000“ ekologinis tinklas yra sudarytas iš dviejų tipų teritorijų: buveinių apsaugai svarbių (BAST) ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST).
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos yra steigiamos siekiant apsaugoti Buveinių direktyvos 92/4EEB I priede išvardintas natūralias buveines bei II priedo rūšių buveines. Šios natūralios buveinės pasižymi turtinga biologine įvairove, o rūšys yra nykstančios visoje Europoje bei pasižymi įvairiomis svarbiomis ekologinėmis funkcijomis, lemiančiomis palankų ekosistemų funkcionavimą.
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra steigiamos laikantis Paukščių direktyvos 79/409/EEB ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų.
Su LR aplinkos ministro įsakymu galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e2c68320346011efb121d2fe3a0eff27?jfwid=-8f3t22sq2z
(2018 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ (2024-06-26 įsakymo Nr. D1-213 redakcija).
Europinės svarbos buveinių, saugomų rūšių apsaugos plotų dislokaciją galima matyti tinklalapyje https://biomon.lt/maps, skiltyje „Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai“.
Video apie apie NATURA 2000:
https://www.youtube.com/watch?v=PzVbQWgux4o
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Vaidoto Grigaliūno ir vyr. specialisto Antano Kubiliaus informacija
