RUGPJŪČIO 24-OJI – GANDRŲ IŠSKRIDIMO DIENA
Rugpjūčio 24 d. minima Gandrų išskridimo diena. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu ir kt. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Labiausiai ši diena siejama su baltuoju gandru (lot.Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionaliniu paukščiu.
Baltasis gandras gyvena žmogaus kaimynystėje – kaimuose, gyvenvietėse, rečiau – miestų pakraščiuose. Lankosi pievose, laukuose, arimuose, prie vandens telkinių. Su kitais nesupainiojamas baltas paukštis juodais sparnais, raudonu snapu ir raudonomis kojomis. Kai skrenda, iš apačios nuo juodojo gandro skiriasi ištisai balta kūno apačia ir juodomis plasnojamosiomis plunksnomis.
Žymus ornitologas, gamtos fotografas ir laidų vedėjas Marius Čepulis naujausiame savo straipsnyje akcentuoja, jog jau gana senokai rugpjūčio 24 d. nebėra ta diena, kada daugiausia gandrų išskrenda į šiltuosius kraštus. Gandrų išskridimo laikas yra pasislinkęs viena–dviem savaitėmis anksčiau. Straipsnyje žymus gamtininkas pabrėžia, kad gandrai niekada neišskrenda per vieną dieną: iš skirtingų Lietuvos vietų išskrenda skirtingu laiku. Gandrų migracijos pradžia priklauso ne nuo kalendoriaus datos, o nuo oro sąlygų ir kaip gandrams greitai pavyko užauginti vaikus.
2024 m. Europoje vyko 8-oji tarptautinė baltųjų gandrų apskaita, kurioje dalyvavo visos šalys, kuriose peri baltasis gandras, įskaitant ir Lietuvą. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą ir jos būklę. Išanalizavus surinktus duomenis buvo nustatyta:
- baltųjų gandrų populiacijos dydis Lietuvoje – 16 600 perinčių porų;
- perėjimo sėkmingumas – 2,42 jauniklio sėkmingai paukščių porai;
- baltųjų gandrų tankis visoje Lietuvos teritorijoje – 25,4 perinčios poros / 100 km²;
- baltųjų gandrų tankis potencialiai tinkamoje perėti buveinėje – 39,5 perinčios poros / 100 km²;
- baltųjų gandrų populiacijos pokytis 2010–2024 m. laikotarpiu – nustatytas sumažėjimas 14,8 %.
Gandrų išskridimo diena – tai ne tik graži lietuvių tradicija, bet ir proga prisiminti glaudų žmogaus ir gamtos ryšį. Nors šiandien ši data labiau simbolinė, nes gamtos ritmai kinta, gandrai ir toliau lieka svarbia mūsų kraštovaizdžio ir kultūros dalimi. Tarptautinės apskaitos duomenys primena, kad nors gandrų dar nemažai, jų populiacija po truputį mažėja – tad šiuos paukščius turime ne tik gerbti, bet ir rūpintis jų išlikimu.
Šaltiniai:
1. V. Jusys, S. Karalius, L. Raudonokis „Lietuvos paukščių vadovas“. Leidykla „Lututė“, 2012.
2. Gamtos tyrimų centras. Baltieji gandrai įvykdė savo didžiąją misiją. Nuoroda: https://h1.nu/1bTWm .
3. Marius Čepulis. Kada gandrai pakelia sparnus. Nuoroda: https://h1.nu/17rEa .
Nuotraukos: S. Mitrikas.
