SAUGOMŲ TERITORIJŲ EMBLEMOS IR JŲ REIKŠMĖS
Herbas arba emblema- tai valstybės, miesto, organizacijos, giminės, asmens ar tam tikros teritorijos skiriamasis ženklas. Saugomos teritorijos taip pat turi emblemas.
Savo forma emblemos primena skydus. Skydus juosia juosta, kurios spalva parodo saugomos teritorijos tipą: tamsiai žalia juosta - rezervatas, tamsiai raudona juosta - kultūrinis rezervatas, gelsva spalva - nacionaliniai parkai, balta - regioniniai parkai.
Emblemą sudaro 3 pagrindiniai elementai: viršutinė dalis, linija ir apatinė dalis.
Linija atspindi saugomos teritorijos kraštovaizdį ir ženklą padalina į dvi dalis. Emblemos apatinėje dalyje vaizduojami:
- nacionalinių, regioninių parkų - vertingiausi arba būdingiausi gamtos elementai;
- gamtinių rezervatų - būdingiausi gyvūnijos elementai;
- kultūrinių rezervatų - būdingiausias kultūros elementas.
Emblemos viršutinėje dalyje vaizduojami:
- nacionalinių, regioninių parkų - vertingiausi arba būdingiausi kultūros elementai;
- gamtinių rezervatų - būdingiausias augmenijos elementas;
- kultūrinių rezervatų - išraiškingiausi kultūros elementai (radiniai).
Spalvinis žymėjimas: mėlynas fonas- saugomoms teritorijoms, kuriose labai svarbūs vandens telkiniai; žalias fonas- saugomoms teritorijoms, kuriose vyrauja miškai, pievos, laukai, pelkės.
Trumpai apžvelkime Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai priskirtų Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos ir Žagarės regioninių parkų bei Kamanų valstybinio gamtinio rezervato emblemas.
Dubysos regioninis parkas
Linija emblemoje simbolizuoja slėnių kraštovaizdį. Gamtos elementas – drugelis machaonas – gražusis ir dažnas šio regioninio parko gyventojas. Kultūros elementas – Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Tai ilgiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje. Kviečiame apsilankyti unikalioje ekskursijoje Lyduvėnų geležinkelio tiltu. Bilietus į ekskursijas kviečiame įsigyti čia.
Kurtuvėnų regioninis parkas
Linija emblemoje simbolizuoja slėnių, ežerų ir kalvų kraštovaizdį. Gamtos elementas - unikalus gamtos paminklas – Svilės šaltiniai. Kultūros elementas emblemoje – Kurtuvėnų dvaro svirnas, dar žinomas kaip vienas vertingiausių medinės architektūros objektų Lietuvoje.
Salantų regioninis parkas
Linija simbolizuoja gilų slėnių kraštovaizdį. Gamtos elementas – tai akmenų (riedulių) sankaupos (riedulynai), būdingos šiam regioniniam parkui. Kultūros elementas – Gaidžio koplyčia, kuri yra originalus šios saugomos teritorijos kraštovaizdžio elementas. Tai neogotikinė koplyčia, stūksanti legendomis apipinto Gaidžio kalno kalvelės viršūnėje.
Tytuvėnų regioninis parkas
Linija emblemoje simbolizuoja ežerais nusėtą kraštovaizdį. Gamtos elementas – gervė: grakštus pelkių ir drėgnų vietų gyventojas. Kultūros elementas – Šiluvos koplyčia. Tai įspūdingiausias Šiluvos statinys, panašus į baltą obeliską.
Varnių regioninis parkas
Linija simbolizuoja aukštumų kraštovaizdį. Emblemoje pavaizduota gamtos elementas – didysis baublys. Tai retas garninių šeimos paukštis. Kultūros elementas – Varnių katedra.
Ventos regioninis parkas
Linija simbolizuoja lėkštų slėnių kraštovaizdį. Gamtinis elementas – unikalioje Papilės atodangoje randamos juros geologinio periodo fosilijos – suakmenėjusios gyvūnijos liekanos. Kultūrinis elementas – knyga, simbolizuojanti Simono Daukanto, gyvenusio šiame krašte, atminimą ir jo sukurtą paveldą.
Žagarės regioninis parkas
Linija simbolizuoja upių lygumų kraštovaizdį. Gamtos elementas – taurusis elnias, plačiai paplitęs Žagarės miškų gyventojas. Kultūros elementas – Žagarės žirgynas, esantis neatskiriama Žagarės urbanistinio architektūros komplekso dalis.
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas
Linija simbolizuoja pelkinių vietovių kraštovaizdį. Augmenijos elementas – Kamanų pelkėje auganti paprastoji tekšė. Gyvūnijos elementas – atvirose aukštapelkėse gyvenantis dirvinis sėjikas.
Apie kitų Lietuvos saugomų teritorijų emblemų ypatumus ir simbolius kviečiame skaityti leidinyje „Lietuvos saugomų teritorijų emblemos“. Joje pateiktos keturiasdešimties saugomų teritorijų emblemos. Jas pagal prof. P. Kavaliausko pasiūlytus principus sukūrė V. Polikšos vadovaujama grupė: J. Žilys ir V. Narečionis.
Šaltinis: „Lietuvos saugomų teritorijų emblemos“ (2010)
Vizualas: www.canva.com