SAUGOMŲ TERITORIJŲ KRAŠTOVAIZDIS: VERTĖ, ĮVAIROVĖ IR IŠSAUGOJIMAS
Su kraštovaizdžiu esame susiję visi: jame telpa visas mūsų ir visos gyvasties gyvenimas, nuolat jį regime, jame veikiame, ilsimės.
Šio sudurtinio žodžio sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir skamba taip: kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, taip pat kraštovaizdžio draustiniuose ar kitose saugomose teritorijose saugomas unikalus ar būdingas šalies kraštovaizdis. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos leidinyje-panoraminių nuotraukų albume „Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas“ apžvelgiami šalies kraštovaizdžio ypatumai ir išskirtinumai. Leidinio tikslas – per panoramas supažindinti su išskirtiniu nacionalinių ir regioninių parkų, valstybinių rezervatų kraštovaizdžiu, išskirtine šių saugomų teritorijų verte. Leidinį galima rasti Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro skaitykloje, valstybinių parkų ir rezervatų direkcijose, lankytojų centruose, bibliotekose, o leidinio elektroninį variantą - paspaudę nuorodą.
Spalio 20 d. minima Europos kraštovaizdžio diena. Tą dieną 2000 m. Florencijoje, Italijoje, Europos Tarybos valstybės narės pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (toliau – Konvencija). Konvencijoje kraštovaizdis įvardijamas kaip žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir (arba) žmonijos faktorių veikimas ir sąveika. Konvencija nurodo savastį kuriančio kraštovaizdžio įvairovės pažinimo, vertinimo ir išsaugojimo svarbą. Siekiama išsaugoti, tirti, tvarkyti kraštovaizdį kaip Europos ir kiekvienos vietovės savastį. Visuomenei turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti visuose kraštovaizdžio veiksmuose: nuo pradinio pažinimo etapo, vertinimo, raidos tikslų nustatymo iki sprendimų priėmimo ir konkrečių veiksmų vietovėje atlikimo. Lietuvos Respublika ratifikavo konvencija 2002 m.
Saugomų teritorijų kraštovaizdis – tai neatsiejama mūsų gamtos ir kultūros paveldo dalis. Jo apsauga yra ilgalaikė investicija į šalies ekologinę pusiausvyrą, žmonių gerovę ir ateities kartų teisę pažinti natūralų pasaulį. Išsaugodami šį kraštovaizdį, mes saugome ir save.
Saugomų teritorijų lankytojai kviečiami ne tik grožėtis gamta, bet ir prisiminti atsakingo elgesio svarbą – tausoti aplinką, laikytis nustatytų taisyklių, gerbti gyvūnų ir augalų buveines. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie kraštovaizdžio išsaugojimo – renkantis tvarų keliavimo būdą, nepaliekant atliekų, dalijantis gamtos grožiu su kitais, tačiau jos neniokojant.
Europos kraštovaizdžio diena – tai priminimas, kad kraštovaizdis yra bendras visų mūsų turtas, kuriam reikalingas nuolatinis dėmesys ir meilė. Tad leiskimės į kelionę po Lietuvos saugomas teritorijas, atraskime jų įvairovę ir pajuskime harmoniją tarp žmogaus ir gamtos – juk būtent čia slypi tikrasis mūsų šalies grožis.
Šaltiniai:
- Baškytė Rūta. Gyvas kraštovaizdis. Žmogaus santykis su kraštovaizdžiu. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, 2024.
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Saugomas kraštovaizdis – šalies pasididžiavimas. Leidykla „Lututė“, 2023.
Nuotraukos:
M. Semaška, Kurtuvėnų, Žagarės regioninių parkų grupės archyvai.
