SUSIPAŽINTA SU PARKŲ PRIEŽIŪRA, TVARKYMU IR KRAŠTOVAIZDŽIO PLĖTRA LATVIJOJE IR ESTIJOJE
Informacinis pranešimas 2021 m. spalio 08 d.
SUSIPAŽINTA SU PARKŲ PRIEŽIŪRA, TVARKYMU IR KRAŠTOVAIZDŽIO PLĖTRA LATVIJOJE IR ESTIJOJE
Rugsėjo pabaigoje vyko pirmoji projekto LLI-444 „Tvarus naujų sprendimų diegimas kultūros paveldo vietovėse/NovelForHeritage“ ekspedicijos dalis po kraštovaizdžio architekto Georgo Kuphaldto suprojektuotus sodus ir parkus Baltijos šalyse. Pirmąją ekspedicijos dieną keliauta į Estiją, kur aplankytas Olustvere dvaro parkas ir Pajūrio parkas Pernu. Antroji ekspedicijos diena skirta žinomo architekto kurtiems parkams Rygoje.
Tiek Olustvere dvaro parke, tiek Pajūrio parke Pernu išsaugota G. Kuphaldto suplanuota erdvinė struktūra, kurią sudaro įvairūs želdiniai, aikštės, pėsčiųjų takai ir terasos. Abiejuose parkuose labai svarbi dendrologinė įvairovė, kaip vertingas įvairaus kraštovaizdžio aspektas, kuris tuo pačiu padidina biologinę įvairovę ir parkus daro vizualiai patrauklius visais metų laikais. Šiandien parkai atlieka daugybę funkcijų, kurios yra pritaikytos miesto poreikiams, turizmui. Parkai yra ne tik kaip poilsio vietos gyventojams, bet ir žalios miesto infrastruktūros pagrindas. Olustvere dvaro parke gausu įvairių dirbtuvių, tokių kaip keramikos, stiklo, vyno darykla ir kt., kurios šiuo metu pritaikytos dvaro teritorijoje veikiančiai žemės ūkio mokyklai. Šiame dvaro parke puikiai išsilaikiusi centrinė aikštė su aplinkinėmis aikštelėmis, kurias suformavo G. Kuphaldto suplanuotos spygliuočių ir lapuočių grupės. Pernu pajūrio parkas yra didelė pakrantės teritorija, kurią miestas naudoja kaip centrinę kurorto zoną, išsaugodamas istorinius pastatus ir G. Kuphaldto suplanuotą išdėstymą su centrinėmis ašimis, pievomis, augalais ir kitais kraštovaizdžio elementais. Pajūrio parko vertė slypi ne tik istoriniame pavelde, bet ir biologinėje įvairovėje, kurią sudaro pakrančių užliejamos pievos su naujai sukurtais pėsčiųjų takais ir paukščių stebėjimo bokštu. Šiuo metu pajūrio parkas - tai moderni miesto aplinka, turinti įvairiapusę ir išvystytą rekreacinę infrastruktūrą, kur galima rasti maitinimo paslaugų, fizinės veiklos galimybių, įvairių nuomos paslaugų bei moderniai įrengtą paplūdimį.
Antrąją ekspedicijos dieną aplankyta Ryga, kur yra daug gerai išsilaikiusių G. Kuphaldto suprojektuotų parkų ir sodų. Rygoje apžiūrėti ir ištyrinėti įvairūs parkų ir sodų elementai, įgyta naujų žinių apie šiuolaikinę parkų priežiūrą ir restauravimą. Rygos centrinės dalies parkų sistema, kurią sudaro Grizinkalns parkas, Kanālmala, Viesturdārzs, Esplanade ir kiti parkai, yra Rygos miesto žalioji dalis, kuria naudojasi tiek gyventojai, tiek ir svečiai. G. Kuphaldto dėka Rygos miesto sodai ir parkai įgavo esamą tūrį ir erdvinę struktūrą, galinčią atlikti šias funkcijas - gyventojų poilsio, turizmo paslaugų, kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo, sportinės veiklos, švietimo. Sukurti parkai ir sodai taip pat užtikrina ekologinės miesto aplinkos pusiausvyrą. G. Kuphaldto dėka Rygos parkai pasižymi ir dendrologine įvairove. Deja, dėl netinkamo klimato bei amžiaus per kelis dešimtmečius žuvo kelios egzotiškos medžių rūšys, tačiau sėkmingai tęsiant G. Kuphaldto pradėtas tradicijas, Rygos parkuose sodinama nauja dendrologiškai įvairi žaluma. Ekspedicijos dalyvių dėmesį ypač atkreipė viename iš Rygos parkų augantis dar XIX a. sodintas ginkmedis. Šis vėduoklės formos lapais pasidabinęs medis - seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus dar vadinamas „gyvąja iškasena”. Ginkmedžiai labai atsparūs, nereiklūs dirvos sąlygoms, tad galbūt todėl šis įspūdingas medis sėkmingai žaliuoja Rygoje ne vieną šimtmetį.
Kelionės metu jos dalyviai susipažino su iki šių laikų išsaugota G. Kuphaldto sukurta parkų erdvine struktūra ir dendrologinėmis retenybėmis Pernu bei Rygoje, taip pat su šiuolaikinėmis funkcijomis ir poilsio galimybėmis, kuriomis papildyti šie parkai. Kelionės metu padaryta išvada, jog daugelyje vietų nepakanka informacijos apie G. Kuphaldto indėlį ir palikimą parkų kūrimo kultūrai.
Šį straipsnį Žagarės regioninio parko Facebook puslapyje skaitykite čia:
https://www.facebook.com/ZagaresRegioninisParkas/posts/4676915362339105
Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projekto Nr. LLI-444 „Tvari naujų sprendimų integracija į kultūros paveldo vietas“ trukmė: nuo 2020-07-01 iki 2022-06-30. Visas projekto biudžetas: 851 016,93 Eur (ERPF finansavimas: 723 364,38 Eur), iš jo Žagarės regioninio parko direkcijos biudžetas: 259 310, 96 Eur (ERPF finansavimas: 220 414,31 Eur).
Daugiau informacijos galima rasti svetainėse www.latlit.eu; www.europa.eu.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Žagarės regioninio parko direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
.jpg){kind=logo}