TARP 53 NAUJŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ – IR KAČAIČIŲ AKMUO
Lietuvoje saugomos ne tik teritorijos, bet ir pavieniai, ypatingi gamtos kūriniai. Tai gamtos paveldo objektai – unikalūs medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos ar kiti gamtos dariniai, turintys mokslinę, ekologinę, kraštovaizdžio ar kultūrinę vertę.
Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos aplinkos ministru įsakymu apsaugos statusas suteiktas net 53 unikaliems gamtos paveldo objektams . Čia – ne tik įspūdingi senieji medžiai, bet ir išskirtinės formos ąžuolai, liepos, klevai, taip pat – didingi rieduliai.
Vienas iš naujai paskelbtų gamtos paveldo objektų, už kurį atsakinga Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija - Kačaičių akmuo, esantis Kartenalės valstybiniame entomologiniame draustinyje, Kačaičiuose (Kretingos r. sav.), dar vadinamas Kačaičių didžiuoju kūliu. Jis traukia dėmesį savo išskirtinumu: jo ilgis – daugiau kaip 5 m, o plotis - apie 4 m.
Vietos gyventojų akmuo laikomas ypatingu, kadangi daugiau tokio dydžio akmenų apylinkėje nėra. Dėl to jis vadinamas Didžiuoju, Ypatinguoju kūliu (akmeniu). Kaip kultūros paveldo objektą jį 1935 m. išaiškino Kartenos pradinės mokyklos vedėjas Antanas Dibisteris.
1958 m. ūkininkas Pranas Balsevičius akmens pašonėje iškasė duobę ir nustatė, kad akmens apačia yra 1,80 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Kačaičių didysis kūlis 1972 – 1986 m. buvo respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, statuso panaikinimo priežastys nėra žinomos. Kartenalių upių vagose ir slėniuose gausūs iki vieno metro skersmens rieduliai.
Šį riedulį gaubia įvairūs padavimai ir pasakojimai. Viename jų teigiama, kad akmenį nešė velnias, tačiau, užgiedojus pirmiesiems gaidžiams, velnias buvo priverstas jį numesti. Kitoje legendos versijoje akmenį nešusi ragana jį pametė netikėtai sutikusi velnią.
Pasakojama, kad sutemus prie akmens žmonės dažnai paklysdavę – praeiviai ilgai klaidžiodavę aplinkui, kol galiausiai susivokdavę, kur esantys. Taip pat buvo tikima, kad po rieduliu paslėpti pinigai. Ne vienas drąsuolis mėgino surasti šį lobį, tačiau, pasak padavimų, niekam to padaryti nepavyko.
Pasakojama ir tai, kad prie akmens senovėje vykdavusios pagoniškos apeigos, apie kurias esą liudija žemėje randamos anglių liekanos. Dar viena legenda byloja, jog kadaise į riedulį trenkė perkūnas ir nuo jo nuskėlė dalį akmens.
Gamtos paveldas yra nuolatos kintantis, jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir atsakingo požiūrio. Kiekvienas naujas į saugomų objektų sąrašą įrašytas medis ar akmuo – tai dar vienas žingsnis, išsaugant Lietuvos gamtą.
Saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra nuolat pildomas ir tikslinamas. Siekiant tinkamai tvarkyti ir saugoti gamtos paveldo objektus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2026 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintos Gamtos paveldo objektų tvarkymo taisyklės.
Išsamią informaciją apie gamtos paveldo objektus galite rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Skiltyje „Statistinė informacija“ pateikiami duomenys įvairiais pjūviais. Jei žinote tokių gamtos vertybių, kurios nepažymėtos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, praneškite el. paštu [email protected] . Prašome nurodyti siūlomą objekto pavadinimą, vietą (kiek įmanoma tiksliau – koordinatės, nuotraukos, schema); trumpą objekto aprašymą (jo ypatumai, išskirtinumas, orientaciniai matmenys, kodėl vertas apsaugos); kontaktinius duomenis.
Nors gamtos paveldo objektai dažnai užima sąlyginai nedidelį plotą, jų vertė yra didžiulė. Tai išskirtiniai gamtos ženklai, padedantys geriau suprasti mūsų kraštą ir jo istoriją. Juos saugodami, išsaugome ne tik gamtą, bet ir dalį Lietuvos tapatybės.
Nuotraukos:
1. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos archyvas
2. J. Kanarskas. Kačaičių didysis kūlis 1984 m.
