TARPINĖS PELKĖS IR LIŪNAI: TRAPIOS „NATURA 2000“ BUVEINĖS, KURIAS PRIVALOME IŠSAUGOTI
Nuotraukoje – Pievinis satyriukas. V. Lopetos nuotrauka
Tarpinės pelkės ir liūnai – viena iš dažnesnių Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių. Kurtuvėnų regioniniame parke didžiausia šio tipo pelkė yra Bulėnų telmologiniame, mažesni plotai – Ilgos kraštovaizdžio, Pabijočių botaniniame – zoologiniame ir Vainagių kraštovaizdžio draustiniuose esančiose Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST). Tarpinės pelkės žliugsi ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai priskirtuose Paginskių ir Pakėvės telmologiniuose draustiniuose (Kelmės r. sav.).
Pelkės dažniausiai būna ežerinės kilmės. Kaip atsiranda ir vystosi pelkės, galime pamatyti, žvelgdami nuo pelkės apžvalgos aikštelės Juodlės pažintiniame take. Žvelgiant vakarų kryptimi, tolumoje matome nendrėmis apaugusį Juodlės ežerą. Arčiau plyti lygi viksvinė žemapelkė. Palaipsniui joje iškyla kiminais ir kita aukštapelkine augalija (spanguolėmis, balžuvomis) apaugę kupstai, ant kurių neretai auga plaukuotieji beržai ar pušaitės. Taip laipsniškai žemapelkė pereina į tarpinio tipo pelkę. Žvelgiant iš vakarų į rytus, aiškiai matome, kaip aukštėja medžiai: apyežerėje jų visai nėra, šlapiose vietose medeliai nedideli, tačiau, einant link sausumos vis aukštėja, kol virsta pelkiniu mišku.
Tarpinės pelkės labai vertingos, todėl svarbu jas išsaugoti atviras. Kuo įdomios tarpinės pelkės? Visų pirma tuo, kad jose dar yra klampių liūnų su nedideliais atviro vandens ploteliais (akivarais) - buvusių ežerų likučiais; aplink tokias pavojingas vietas samanų danga linguoja ir vienam ten geriau nevaikščioti. Tarpinės pelkės pasižymi būdingomis augalų rūšimis, iš kurių galima paminėti trilapį puplaiškį, laibąją viksvą, puokštinę poraistę, pelkinę ožkarožę. Šiose buveinėse saugomi liekniniai beržai, auga retos dėmėtosios, siauralapės ir gelsvosios gegūnės. Išskirtinę reikšmę turi čia sutinkamas dvilapis purvuolis – Europos Bendrijos šalyse saugoma orchidėjinių augalų rūšis. Pakėvio telmologiniame draustinyje šio tipo pelkėse skraido į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti drugeliai – pieviniai satyriukai.
Siekiant išsaugoti tarpines pelkes ir liūnus, nustatyti apsaugos tikslai. Gerai apsaugos būklei išlaikyti aplinkos ministro įsakymu nustatyti jos kriterijai. Svarbiausius paminėsime: stabilus arba didėjantis buveinių plotas, vegetacijos laikotarpiu vanduo slūgso netoli pelkės paviršiaus, medžių, krūmų (išskyrus būdingas rūšis ir pelkines formas) ir nendrių projekcinis padengimas neviršija 1 %, pelkėje auga jai tipiškos augalų rūšys.
Vykdant nustatytus apsaugos tikslus, tarpinės pelkės tvarkomos. Susiduriame su įvairiomis problemomis: dalis pelkių įvairiais laikotarpiais paveiktos sausinimo, juosiamos griovių, todėl greičiau apauga sumedėjusia augalija; jos nenaudojamos, todėl reikalingas periodiškas tvarkymas. Ilgaežerio duburyje ir Paginskių telmologiniame draustinyje ant griovių ir upelių užtvankas stato bebrai, todėl, pakilus vandens lygiui, užlietuose plotuose suveši nendrės; jos yra stiprūs dominantai, išstumantys kitus augalus. Dėl paminėtų priežasčių tarpinėse pelkėse atliekami gamtotvarkiniai darbai: šalinama sumedėjusi augalija, pjaunamos nendrės, Pakėvio tarpinės pelkės šienautos, kad sena žolė netrukdytų sudygti saugomų augalų sėkloms. Paginskių telmologiniame draustinyje su bebrais „kariauja“ miškininkai, ardydami jų užtvankas, dėl kurių poveikio, pakilus vandens lygiui plinta nendrės.
Tarpinės pelkės ir liūnai – tai gyvybės kupinos buveinės, atspindinčios natūralius gamtos raidos procesus ir biologinės įvairovės vertę. Jos yra svarbi „Natura 2000“ tinklo dalis, todėl jų apsauga – vienas iš gamtotvarkos tikslų. Išsaugodami tarpines pelkes, saugome ne tik unikalias ekosistemas, bet ir visos Europos gamtos pusiausvyrą.
Tekstas ir nuotraukos:
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus
Vyr. specialistas V. Lopeta
