TARPTAUTINĖ BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS DIENA
Kasmet, gegužės 22 d., Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimuminima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Konvencija įsigaliojo 1993 m. gruodžio 29 d. Lietuva Konvenciją ratifikavo 1995 m.
Konvencijos tikslai yra:
- išsaugoti biologinę įvairovę, stabiliai naudoti jos komponentus ir teisingu bei lygiu pagrindu gauti bendrą naudą, susijusią su gamtinių išteklių naudojimu;
- suteikti galimybę naudotis genetiniais ištekliais bei perduoti atitinkamas technologijas;
- užtikrinti reikiamą finansavimą.
Kas yra biologinė įvairovė? Biologinė įvairovė apima visų gyvųjų organizmų įvairovę: augalus, gyvūnus, mikroorganizmus, jų gyvenamas buveines ir tarpusavio ryšius. Biologinę įvairovę galima įsivaizduoti kaip gyvą tinklą, kuriame viskas tarpusavyje susiję. Jei vienas jo siūlas nutrūksta, gali pradėti irti visa sistema.
Deja, reikia konstatuoti, kad šiandien biologinė įvairovė sparčiai mažėja. Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis, urbanizacija ir tarša keičia natūralias buveines, o kartu nyksta ir daugybė rūšių, daugelis jų įtraukta į Raudonąją knygą.
Svarbiausia saugomų teritorijų funkcija – išsaugoti buveines, nes būtent jos yra visos gyvybės pagrindas. Kai išsaugomas miškas, pelkė ar pieva, kartu išsaugoma ir visa ten gyvenanti rūšių bendrija. Tokios vietos tampa tarsi prieglobsčiu rūšims, kurios kitur nebegali išlikti dėl žmogaus veiklos poveikio. Ypač svarbios jos nykstančioms ar retoms rūšims, kurioms reikia specifinių sąlygų ir ramybės.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informaciją.