Lankytinos vietos

  KURTUVĖNŲ DVARO SODYBA 

SVIRNAS

Kurtuvėnų svirnas – unikali Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. Daugiau nei 200 metų barokinių formų statinys stebino savo dydžiu, dviejų pakopų stogu su pusapvaliais stoglangiais, neįprastu įgilintu priesvirniu ir galerija, arkų pavidalo sijomis, kalvystės dirbiniais. Kurtuvėnų dvaro svirne nuo pat jo pastatymo buvo laikomi grūdai, vėliau jame įrengtas ir malūnas. Tačiau statinys buvo skirtas ne vien ūkio reikmėms – dvarininkas Jokūbas Nagurskis svirne įkūrė teatrą.  Nuo 1996 m., kai svirnas atiteko Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, jis tapo viso krašto kultūros centru,  nuo 1998 m. atgaivinta sena teatro tradicija – kasmetiniai Klojimo teatrų festivaliai.  

Kaip atvykti: 

Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių raj.

Koordinatės 55.826243, 23.04799 (WGS)

DVARO RATINĖ

Dvaro laikais ratinėje buvo laikomi grafo automobiliai, vežimai bei kinkomi žirgai. Dabar čia įrengtas Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras su ekspozicija „Kraštovaizdžio įvairovė”. Lankytojams teikiama informacija apie regioniniame parke saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankomas vietoves, pažintinius takus,rengiamas edukacijas. 

Kaip atvykti: 

Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių raj.

Koordinatės 55.826335, 23.049297 (WGS)

RŪMŲ TERASA

Manoma, kad patys seniausi Kurtuvėnų dvaro rūmai buvo pastatyti XV – XVI a., tačiau juos sunaikino gaisras. Archeologų atkasti rūmų pamatų fragmentai liudija buvus ne mažiau keturių gyvenamųjų namų. Pirmosios rašytinės žinios apie Kurtuvėnų dvaro rūmus atkeliauja iš XVI a. pab. šaltinių. Rašoma, kad 1592 m. dvaro sodybą sudarė daugiau nei dvidešimt medinių pastatų, iš kurių penki buvo gyvenamieji. 1655 m. Kurtuvėnų dvaro savininkas Petras Skaudvila, įkeisdamas savo valdą Jurgiui Karoliui Blumbergui, sudarė detalų turto aprašymą. Jame puikiai matomas rūmų paveikslas: „Vartai į sodybą dideli, su bokštais, dengti malksnomis. Nuo tų vartų einant į dešinę, stovi didelis namas, dengtas malksnomis. Tame pastate du vienas priešais kitą dideli kambariai, keturios kamaros, keturios koklių krosnys, penkta – baltų koklių. Išvesti du mūriniai kaminai. 

Šiandien Kurtuvėnų dvaro rūmų vietą žymi atkurta Pliaterių epochos baliustrada ir nedidelis kauburėlis – žemėmis užpiltos rūsių liekanos.

Kaip atvykti: 

Parko g. 2, Kurtuvėnai, Šiaulių raj.

Koordinatės 55.826922, 23.048977 (WGS) 

SVILĖS KRYŽIŲ KRYŽKELĖ, KRYŽIUKAI

Kryžiukų atsiradimas siejamas su netolies augusia sena pušimi, prie kurios baudžiavos laikais buvo plakami prasikaltę, kariami vagys, plėšikai, sukilėliai. Žmonės tikėjo, kad vieta yra šventa. Šioje kryžkelėje stovėjo koplytstulpis, prie kurio žmonės duodavo įžadus ir kabino rožančius. Sunykus koplytstulpiui žmonės pradėjo statyti kryžius. 1982 m. kryžiai buvo sunaikinti, tačiau tai tradicijos nenutraukė.

Kaip atvykti:

Kelmės raj. sav.

Koordinatės 55.834274, 22.954023 (WGS)

SVILĖS ŠALTINIAI (SPAUDŽIŲ VERDENĖ)

Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė)– vieni įspūdingiausių ir didžiausių Lietuvoje. Šaltiniuotoje pievoje „verda“ daugiau kaip 100 akių, trykštančių skirtingo dydžio versmėmis. Vandenį iš jų surinkęs šaltavandenis Svilės upokšnis įteka į Ventos–Dubysos perkasą. Jo vandenyje aptinkama itin retų dumblių ir vandens vabzdžių rūšių, išlikusių nuo ledynmečio laikų. Birželyje pakrantėse pražysta saugomos lietuviškosios orchidėjos – baltijinės gegūnės. Svilės šaltiniai paskelbti hidrogeologiniu gamtos paminklu, įrašyti į Europos Sąjungos buveinių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų sąrašą. Senoliai tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių, padeda pasveikti. Ir dabar Svilės šaltinių vandenį žmonės labai vertina ir naudoja. 

Kaip atvykti:

Kelmės raj. sav.

Koordinatės 55.8401732,22.9423014 (WGS)

GIRNIKŲ (ŠIKŠTO) ŠVENTKALNIS

Girnikų (Šikšto) šventkalnisyra aukščiausia kalva Šiaulių rajone (183,4 m.). Nuo kalvos atsiveria regioninio parko, Žemaitijos aukštumų, Šiaulių, Kuršėnų, Kurtuvėnų panorama. Padavimai mini čia buvus šventą vietą. Pasakojama apie kalne palaidotą milžinų motiną Kurtuovę, prasmegusią bažnyčią, apie akmenį kalno viršūnėje, ant kurio degusi šventoji ugnis. Kasmet rugsėjo 22-ąją, minint 1236 m. Saulės mūšį, ant Girnikų šventkalnio uždegama baltų vienybės ugnis. 1905 m. kalvos viršūnėje buvo pastatytas pirmas paminklas, skirtas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui paminėti. Šiauriniame kalvos šlaite yra Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės.

Kaip atvykti:

Girnikai, Šiaulių raj.

Koordinatės 55.863514, 23.034001 (WGS)

VENTOS–DUBYSOS PERKASAS

Ventos–Dubysos perkasas buvo statomas 1825–1831 m. Tuo metu Lietuvos teritorija priklausė Rusijos imperijai, o Nemuno žemupį kontroliavo Prūsija. Rusijos vyriausybė ieškojo būdų, kaip išplaukti į Baltijos jūrą, apeinant Nemuno deltą. Tinkamiausia vieta rasta ties Kurtuvėnais, kur driekiasi Ventos–Dubysos senslėnis. Vandens kelio įrengimui buvo iškastas 15 km ilgio jungiamasis kanalas, planuota pastatyti 41 šliuzą, 29 akmenines užtvankas, 4 vandens rezervuarus, žiemos uostą, prieplaukas, lynkelius. Tačiau unikali hidrotechninė sistema nepradėjo veikti dėl 1831 metais kilusio sukilimo. Šiandien galime pamatyti perkaso, lynkelių, Bubių uosto, šliuzų liekanas.

Kaip atvykti:

Rimučiai, Šiaulių raj.

Koordinatės55.845178, 23.056268 (WGS)

PUSTLAUKIO DUOBĖ

Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje saugomos retos reljefo formos – termokarstinės duobės, atsiradusios ištirpus po žeme palaidotiems ledo luistams. Žmonių jos vadinamos „velniaduobėmis“. Čia jų priskaičiuojama daugiau nei 100. Įspūdingiausia iš smegduobių yra Pustlaukio duobė – gilus, 100 m skersmens lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 18 metrų. Pietiniame ir rytiniame duburio šlaituose susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka. Pustlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis sūkuriuotas vandens srautas. Duburyje užsilikęs ledo luistas reljefo formą dar labiau paryškino. Kai luistas ištirpo, atsirado gilus ežerėlis, kuris vėliau tapo pelke.

Kaip atvykti:

Vainagių kaimas, Kelmės raj. 

Koordinatės 55.807617, 22.971492 (WGS)

TARGIŲ OZAI

Ozais, karobkalniais arba ožnugariais, vadinami ilgi ir siauri pylimai, ledynams tirpstant susiformavę iš žvyro ir smėlio. Manoma, kad ozų juostos atsirado prieš 15–16 tūkstančių metų; jas sunešė ledyno plyšiais tekėjęs vanduo. Pasakojama, ozai yra milžinų takai, kuriuos jie supylė per pelkes. Ozų kompleksui išsaugoti įsteigtas Targių geomorfologinis draustinis. Targių ozų ilgis siekia nuo 300 m iki 2 km, santykinis aukštis – iki 18 metrų, o pado plotis – iki 150 m. Paviršiuje matoma tik trečdalis reljefo formos, kita ozo dalis slypi po žeme. Kurtuvėnų regioniniame parke ozus taip pat galima pamatyti prie Barsukyno ir Ešerinės ežerų.

Kaip atvykti:

Vėžežeris, Kelmės raj.

Koordinatės 55.750937, 22.97839 (WGS)

PENKIOS BUBIŲ TUOPOS

Didžiausi Lietuvoje šios rūšies medžiai. Jų viršūnės iškilusios į 31–33 m aukštį. Kamienų skersmuo nuo 1,5 iki 1,8 m. Storiausia iš šio penketo yra dvikamienė tuopa, kurios apimtis – 5,73 m.

Kaip atvykti:

Slėnio g. 1, Bubiai, 80204 Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.8485,23.1353056 (WGS)

MARTYNO AKMUO

Didžiulio kepalo formos riedulio ilgis – 5,9 m, plotis – 2,8 m, aukštis – 2 m. Seniau viršutinėje akmens dalyje buvo į žmogaus pėdą panaši įduba, kurią žmonės sunaikino. Pasakojama, kad šioje vietoje buvo užmuštas iš dvaro pabėgęs kumetis Martynas. Pono tarnai jį surado miegantį ant akmens ir nukirto galvą. Manoma, kad kažkur prie akmens turėtų būti ir Martyno kapas. Kalbama, kad vieną naktį velnias sumanė šiuo akmeniu sugriauti Šaukėnų bažnyčią, tačiau benešant gaidys pragydo. Supykęs dėl bergždžio darbo, nelabasis sviedė akmenį į mišką. Velnio neštas ir paliktas akmuo guli Skaistgirio miške, apie 300 m į vakarus nuo stataus Blizgės kalno. Vietovė patenka į Šilkalnių geomorfologinį draustinį.

Kaip atvykti:

Šilkalnis, 80242 Šiaulių r. sav. 

Koordinatės 55.8614955, 22.9036845 (WGS)

AKMUO SU DIEVO PĖDA

Ant akmens yra keli vaiko kojos pėdą primenantys įdubimai. Žmonės sakydavo, kad jas akmenyje paliko į dangų žengdamas dievuliukas ar nusileidęs angelas. Įrengiant Ribiškių tvenkinį akmuo buvo išvežtas. 2008 m. Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva akmuo su „Dievo pėda“ parvežtas ir pastatytas Rimo kalnelio papėdėje, netoli tos vietos kur buvo.

Kaip atvykti:

Bubių sen., Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.8141944,23.0361111 (WGS)

ZUIKIŠKĖS ĄŽUOLAS

Pats didžiausias ąžuolas Kurtuvėnų regioniniame parke. Jo aukštis – 32 m, kamieno apimtis – 4,7 m, skersmuo – 1,5. Palyginus su kitais Lietuvos ąžuolais galiūnais, Zuikiškės ąžuolas nėra labai storas, bet vienas iš aukščiausių.

Kaip atvykti:

Paširvis Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.7997, 23.07611 (WGS)

LAISVUČIŲ DAUGIAKAMIENĖ LIEPA

Laisvučių daugiakamienė liepa turi 9 kamienus. Kamienų apimtis nuo 1 iki 3,65 m, aukštis – 27,0-35,0 m. Ji paskelbta valstybės saugomų gamtos paveldo objektu.

Kaip atvykti:

Margės, Šiaulių raj.

Koordinatės 55.81502, 23.01998 (WGS)

POCIŠKĖS PUŠIS

AntGirnikų ir Pociškės kaimų ribos augantis senas, neįprastos išvaizdos medis. Žmonės pasakoja, kad prie pušies vaidendavosi. Į medį įkelta koplytėlė. Aukštis – 12,5 m, apimtis – 3,3 m, skersmuo – 1 m.

Kaip atvykti:

Bubių sen., Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.853417, 23.049061 (WGS)

NAPOLEONO PUŠIS

Viena iš pačių įspūdingiausių pušų Kurtuvėnų regioniniame parke. Aukštis – 22 m, kamieno apimtis – 3,3 m, skersmuo – per metrą. Manoma, kad šiam medžiui galėtų būti apie 300 metų. Pasakojama, kad po pušim paslėptas Napoleono lobis. Temstant toje vietoje sukyla vėjas ir vaidenasi rudas šuo. Todėl žmonės  į pušį įkėlė koplytėlę.

Kaip atvykti: 

Gailiškė, Jautmalkė I, Kelmės r. sav.

Koordinatės 55.796682, 23.035831 (WGS)

DIRVONŲ KAŠTONAS

Storiausias kaštonas Kurtuvėnų regioniniame parke. Jo kamieno apimtis siekia 4,3 m., skersmuo – 1,4 m. Medžio aukštis 17 m. Seniau jis turėjo tris kamienus, bet vieną jų nulaužė audra. Paprastasis kaštonas ilgaamžis medis, sulaukiantis 200 – 300 metų. Jis kilęs iš šiltų kraštų, paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose, šiaurinėje Graikijoje. Lietuvoje šviesamėgis medis sodinamas miestuose ir kaimo sodybose, auga Kurtuvėnų miestelyje ir buvusio dvaro sodyboje.

Kaip atvykti:

Dirvonų k., Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.833344, 23.063463 (WGS) 

KURTUVĖNŲ PILIAKALNIS, VADINAMAS KAPA

Piliakalnis nuo II tūkstantmečio prieš Kristų iki XIV amžiaus turėjo būti didžiausia ir svarbiausia plačios apylinkės gyvenvietė. Prieš pusantro tūkstančio metų išaugusi bendruomenė įsikūrė ant gretimos didesnės kalvos kaip žemdirbių kaimas. Apie tūkstantį metų gyvavęs bendruomeninis kaimas palaipsniui peraugo į bajorkiemį, o šis peraugo į dvarą. Ant piliakalnio yra dubenuotas akmuo.

Kaip atvykti:

Kurtuvėnai, 80225 Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.826688, 23.043619 (WGS)

BUBIŲ ISTORINIŲ GEGUŽINIŲ VIETA

1903 m. Bubių dvaro teritorijoje įvyko gegužinė – pirmasis neformalus lietuvių inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama dėl tautos likimo. Gegužinę organizavo Kurtuvėnų dvare tuo metu mokytojavęs Povilas Višinskis. Susibūrime dalyvavę Jonas Jablonskis, J. Biliūnas, Žemaitė, P. Avižonis ir kt. šviesuoliai aptarė lietuvių kalbos padėtį bei viešai prabilo apie nepriklausomą Lietuvą. Bubių gegužinės organizuotos ir panaikinus lietuviškos spaudos draudimą. Sovietmečiu gegužines stengtasi pritemti prie gegužės 1–osios minėjimo.

Kaip atvykti:

Bubiai, Šiaulių raj. sav. 

Koordinatės 55.850441, 23.130345 (WGS)

BUBIŲ PILIAKALNIS

XIII amžiuje čia stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemės pilių, kuri turėjo svarbią reikšmę kovose su kryžiuočiais. Tai vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen). Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rąstų siena. Manoma, kad pilies įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. 1236 metų vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Atkaklus pilies įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis greitai buvo atstatyta, tačiau per 1358 metų antpuolį vėl sudegė.

Kaip atvykti:

Bubiai, Šiaulių raj. sav. 

Koordinatės 55.86195, 23.12977 (WGS)

VAINAGIŲ PILIAKALNIS

Pelkėmis apjuostas Vainagių piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia. Vietiniai žmonės pasakoja, kad kalnas supiltas rieškučiomis, o į jį per pelkes vedusi medgrinda. Archeologiniai tyrimai parodė, kad Vainagių piliakalnis nebuvo apgyvendintas, o ant jo atrasti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti alkavietė. Tarpukariu vietos gyventojai ant piliakalnio rengė pasilinksminimus (subatvakarius), o girininkijos saviveiklininkai rodė teatro vaidinimus.

Kaip atvykti:

Vainagiai, Kelmės raj.

Koordinatės 55.801923, 22.993986 (WGS)

PAŠVINĖS AKMUO SU DUBENIU

Akmuo su plokščiadugniu dubeniu 2017 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą. Tai žmogaus apdorotas riedulys, rausvas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo cilindro pavidalo, maždaug 1,1 m skersmens ir iki 0,45 m aukščio. Šonuose, per visą matomą akmens aukštį iškalti 3-5 cm pločio ir 2 cm gylio grioveliai. Viršutinės plokštumos viduryje yra iškaltas 36-37 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu. Akmenys su plokšiadugniais dubenimis priskiriami baltų kuršių genties apeiginiams akmenims. 

Kaip atvykti:

Bubių sen.Šiaulių raj.

Koordinatės 55.829378, 23.011382 (WGS)

ŠV. APAŠTALO JOKŪBO BAŽNYČIA

1792 m. užbaigtą bažnyčios statybą fundavo Kurtuvėnų dvaro savininkas Jokūbas Nagurskis. Bažnyčios projekto autorius - klasicizmo Lietuvoje pradininkas, architektas Martynas Knakfusas. Bažnyčios interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau galima jame įžvelgti ir vėlyvojo baroko elementų. Iki mūsų dienų išliko 1796 m. sukurti vargonai, XVIII a. pabaigoje tapytas Šv. Apaštalo Jokūbo paveikslas. Po bažnyčia įrengti dideli laidojimo rūsiai, kuriuose palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Jokūbas Nagurskis. Koordinatės 55.828373, 23.047543 (WGS).

Kaip atvykti:

P. Višinskio g. 33, Kurtuvėnai, 80224 Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.828373, 23.047543 (WGS)

MIRSKIŠKĖS VANDENS MALŪNAS

Ant Dubysos upės iki šių dienų išlikęs vandens malūnas su technologine įranga – vertingiausias Mirskiškės dvaro sodybos pastatas. Jis statytas XX a. pradžioje, kai vandens malūnų ratus ėmė keisti turbinos. Mažiausiai tris kartus malūnas buvo modernizuojamas – 1908, 1928 ir 1937 m. Naudotas pagal paskirtį iki 1980 – ųjų. Medinis malūnas yra privati nuosavybė.

Kaip atvykti:

Slydžiai, Šiaulių raj. 

Koordinatės 55.834622, 23.148361 (WGS)

DENGTILČIO VANDENS MALŪNAS

 Dubysos aukštupyje vandens malūnai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo, žlugus Ventos – Dubysos kanalo statybai. Čia seniau stovėjęs šiaudais dengtas tiltas per Dubysos upę. Todėl vietovė ir praminta Dengtilčiu. Ilgą laiką malūnas priklausė Pašiaušės dvarininkams, XIX a. pabaigoje medinį malūną nupirkęs latvis Instenburgas jį perstatė. Po 1940 m. malūnas buvo perduotas Šiaulių pramonės kombinatui, vėliau atiteko kolūkiui. Šiuo metu malūnas privati valda.

Kaip atvykti:

Dengtiltis, Bubių sen., Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.773861, 23.134705 (WGS)

DENGTILČIO ATODANGA

Atodanga atsiveria Dubysos upės vingio dešiniajame krante. Jos ilgis apie 100 metrų, o aukštis iki 8 m. Atodangoje matomi ledyno tirpsmo vandenų suklostytų smėlio ir kitų nuogulų sluoksniai. Yra įrengta atokvėpio aikštelė.

Kaip atvykti:

Bubių sen., Šiaulių r. sav.

Koordinatės 55.771297, 23.119044 (WGS)

ŠILO PAVĖŽUPIO DVARO SODYBA

Dvaras du šimtmečius priklausė Putvinskių giminei. Žymiausi giminės atstovai ir dvaro valdytojai - Šaulių sąjungos steigėjas Vladas Putvinskis - Pūtvis bei jo sūnus žemės ūkio ministras Stasys Pūtvis. Dvare buvo didžiausias draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centras Žemaitijoje. Čia lankėsi žymūs to meto visuomenės ir kultūros atstovai.

Kaip atvykti:

Gaugariai, 86422 Kelmės r. sav.

Koordinatės 55.758164, 22.949792 (WGS)