SVILĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TAKAS
Tako ilgis – 3,6 km. Galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, žirgais. Tako žymėjimo ženklas – PELKINĖ UOLASKELĖ (Saxifraga hirculus L.). Rūšis įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Europos bendrijos direktyva saugomų rūšių sąrašą. Žydi Svilės šaltiniuotoje žemapelkėje. Pradžios koordinatės 55.839828, 22.942569 (WGS).
JUODLĖS PAŽINTINIS TAKAS
Tai 4,2 km ilgio pėščiųjų pažintinis takas aplink Juodlės ežerą, Ilgos kraštovaizdžio draustinyje. Jame įrengta 12 stotelių. Keliaujant susipažinsite su kraštovaizdžiu, parkui būdingais miškais, kertinėmis miško buveinėmis, pelkėmis, retų rūšių augalais, grybais, gyvūnais. Prie tako įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai, medinis takas į pelkės gilumą. Pradžios koordinatės 22.924126, 55.818028 (WGS).
VAINAGIŲ MIŠKO PAŽINTINIS TAKAS
Vainagių kraštovaizdžio draustinyje įrengtas 4,5 km ilgio pažintinis takas skirtas pažinti kertines miško buveines bei miško įvairovę. Tinka keliauti pėsčiomis, dviračiais, žirgais. Keliaujant taku galima pasigrožėti kraštovaizdžiu, Vainagių piliakalniu, ežeru, Juodupio upeliu, susipažinti su miško augalais, ūkininkavimu miške. Pradžios koordinatės 55.804118, 22.994006 (WGS).
BUBIŲ ISTORINIS TAKAS
2 km ilgio pažintinis takas tinkamas keliauti pėsčiomis, dviračiu. Keliaujant taku aplankysite paminklą Lietuvos pokario partizanams, Bubių gegužinių vietą, šimtametes Perkaso pušis, Zubovo ąžuolų alėją, Ventos – Dubysos perkaso ir uosto liekanas, senąjį tiltą per Dubysos upę, seniausias Lietuvoje 5 Bubių tuopas, Bubių II dvaro sodybą, apvedamojo kanalo liekanas, I ir II pasaulinių karų karių kapus. Pradžios koordinatės 55.848634, 23.12662 (WGS).
PAGELUVIO EŽERYNO MAŽASIS TAKAS (NR. 5-M).
Trumpesnis 3,1 km pėsčiųjų pažintinis takas aplink 3 ežerus. Pageluvio kraštovaizdžio draustinis, supažindina su miškingu, ežeringu kalvyno vietovaizdžiu. Takas prasideda Geluvos ežero pliaže, veda per Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, palei Barsukyno ir Dubuko ežerus. Keliaujant taku galima kiek nusukti nuo kelio ir aplankyti paslaptingą, užpelkėjusi Niaukos ežerėlį. Pradžios koordinatės 55.79776, 23.103825 (WGS).
PAGELUVIO EŽERYNO DIDYSIS TAKAS (NR. 5-D)
Ilgesnis 6,6 km pėsčiųjų pažintinis takas po išraiškingą Pageluvio ežeryną, kuriame susipažinsite su miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdžiu. Takas prasideda Geluvos ežero pliaže, eina per Pageluvio kraštovaizdžio draustinį, Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, palei Barsukyno ir Dubuko ežerus. Čia didysis takas išsiskiria su mažuoju taku ir einana pro žaliavandenį Širvos ežerą, seniausią parke Zuikiškės ąžuolą, Kurtuvos ežerą ir upelį, didžiausią parko Bijotės ežerą. Keliaujant taku galima kiek nusukti nuo kelio ir aplankyti paslaptingus, užpelkėjančius Juodežerio ir Niaukos ežerėlius. Pradžios koordinatės 55.79776, 23.103825 (WGS).
TARGIŲ OZŲ TAKAS
Visas pėsčiųjų pažintinio tako ilgis 5,8 km. Takas yra 8-kės formos, todėl galima sutrumpinti kelionę. Takas vingiuoja Targių geomorfologinio draustinio ozais. Ozai – tai gamtinės kilmės siauros ir ilgos kalvos, kurios lyg labirintas įsirangiusios tarp pelkių. Čia auga Karalmiškio sengirės dalis, NATURA 2000 buveinė – pušynai ant ozų. Keliaujant galima pailsėti prie Vėžežerio ir Šonos ežerų. Pradžios koordinatės 55.752967, 22.979436 (WGS).
PUSTLAUKIO DUOBIŲ TAKAS
1,1 km ilgio pėsčiųjų pažintinis takas Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje, supažindinantis su termokarstinėmis duobėmis, vadinamomis “velniaduobėmis”. Keliaudami Vainagių mišku aplankysite didžiausią parke ir vieną mažesnę “velniaduobes”. Pradžios koordinatės 55.807853, 22.970293 (WGS).
SMIRDĖLĖS PELKIŲ TAKAS
2,9 km pažintinis pėsčiųjų takas po Vainagių kraštovaizdžio draustinį. Kelionė pradedama nuo Jautmalkės gamtos mokyklos, pro Smirdėlės akies ežerėlį, aplankant apžvalgos aikštelę, apeinant Smirdėlės pelkę ir upelį. Pradžios koordinatės 55.799573, 23.02829 (WGS).
„ŠALIA DVARO“ DIDYSIS TAKAS
7,7 km pažintinis pėsčiųjų takas iš Kurtuvėnų, iki Jautmalkės kaimo per Vainagių kraštovaizdžio draustinį ir sugrįžtant į Kurtuvėnus. Aplankysite Kurtuvėnų dvaro sodybą, tvenkinius, Rimo kalnelį, akmenį su „Dievo pėda“, Ešerinės ežerą, ozą, Šventjonio upelį ir koplytstulpį. Nusukus nuo pažymėto kelio galite aplankyti Jautmalkės gamtos mokyklą, Naisių pušį, apžvalgos bokštą. Grįžtant sustokite pažiūrėti Gumbučių ir senuosius Kurtuvėnų (Švedkapiai) senkapius, susipažinti su Gyvojo žirgo muziejumi. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426 (WGS).
„KURTUVOS“ TAKAS
19,8 km pažintinė pėsčiųjų, žirgų, dviračių trasa prasidedanti Kurtuvėnuose, ir vedanti per Vainagių, Pageluvio kraštovaizdžio draustinius. Aplankysite Kurtuvėnų dvaro sodybą, Kapos piliakalnį, Laisvučių daugiakamienę liepą ir klevą, Lietuvos šimtmečio ąžuolyną, Jautmalkės gamtos mokyklą, Napoleono pušį, Bijotės, Juodežerio, Geluvos, Barsukyno, Dubuko, Širvos, Kurtuvos ežerus, Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą, Zuikiškės ąžuolą ir liepą, Kurtuvėnų (Švedkapiai), Gumbučių senkapius, Gyvąjį žirgo muziejų. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426 (WGS).
DVIRAČIŲ TRASA „KURTUVĖNŲ ŽIEDAS (33)”
Trasos ilgis 33 km. Bus ką veikti tiek mėgėjams, tiek rezultato siekiantiems dviratininkams. Dalyviams teks įveikti 350 m bendrą pakilimą 33 km rate, keletą dviračių technikos reikalaujančių atkarpų siaurais takeliais. Tuo pačiu, mėgėjai galės grožėtis Vainagių, Pageluvio, Raudos kraštovaizdžio draustinių gamta, sudėtingas atkarpas įveikti kaip nuotykius, pasidomėti istorija dvelkiančiomis vietovėmis. Lankytinos vietos: Kurtuvėnų RP lankytojų centras, Kurtuvėnų dvaro sodyba, Gyvasis žirgo muziejus, Kurtuvėnų tvenkiniai, Kurtuvėnų (Švedkapiai) ir Gumbučių senkapiai, Naisių pušis, Šventjonio koplytstulpis, Jautmalkės gamtos mokykla, Vainagių piliakalnis, Napoleono pušis, Bijotės, Butiškės, Juodežerio, Dubuko, Barsukyno ežerai, Barsukyno ozas, Pageluvio I ir II piliakalniai, Ventos – Dubysos perkaso liekanos, Bubių I ir II pasaulinių karų karių kapai, Dirvonų pušys su koplytėlėmis. Pradžios koordinatės 55.826093, 23.048426.
DVIRAČIŲ TRASA ŠIAULIAI – BUBIAI – KURTUVĖNAI
Dviračių trasos ilgis 17 km. Nuo Kurtuvėnų iki Bubių eina vienas iš pirmųjų asfaltuotų dviračių takų Lietuvoje, vedantis per Raudos kraštovaizdžio draustinio miškus ir kalvas link Šiaulių.
Kurtuvėnų regioninio parko takai: https://www.google.com/mymaps/viewer?mid=1gL4egs8cwgb2tfwiYdax0Kpg-0R9gbOa&hl=lt