Rasos ant Šatrijos kalno 2024

2024 m. birželio 23-24 d.

Rasos šventė ant Šatrijos kalno

Manoma, kad vasaros saulėgrįža švenčiama nuo labai senų laikų. Nuo 2003 m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme ši diena minima ne kaip Rasos, o kaip Joninės. Dėl šios priežasties dauguma lietuvių mieliau švenčia sukrikščionintas Jonines negu „pagoniškas“ Rasas.

Lietuvoje liko labai mažai vietų, kur būtent tą dieną būtų išskirtinai švenčiamos Rasos, dar kitaip vadinamos Vasaros saulėgrįža. Viena iš tokių vietų jau keletą metų yra Šatrijos kalnas, kur ugnies sergėtojai - VšĮ „Šatrijos ugnis“ atstovai – šventės išvakarėse pradeda pasiruošimą šventei: pina medžių lapų girliandas Kupolės papuošimui, įrengia vartelius, sukrauna malkas laužui, apipina šiaudais ratą, kurį ridena apie 2-3 valandą nakties nuo kalno. Siekiant, kad šventės dalyviams būtų aiškiau, kur apsistoti nakčiai, paženklinama mašinų stovėjimo ir palapinių statymo aikštelė.

Kai viskas paruošta, prasideda šventė. Lipant ant kalno, nusiprausiama Pašatrijos šulinio vandeniu, kupoliaujama Šatrijos šlaituose, išsiburiama netolima ateitis, palydima Saulė. Vėliau atnešus į Šatrijos aukurą Amžinąją Ugnį, įžiebiama Kupolė. Prie Kupolės visą vakarą skamba dainos, vyrai tradiciškai sušoka savo kovos šokį „Meškutė“, o sutemus leidžiamasi į kalno papėdę, kur prie laužo grojant Varnių regioninio parko kultūrologui, prasideda liaudiškų šokių vakaras, dainos, rateliai, paparčio žiedo paieška, vaišinimasis suneštinėmis vaišėmis, šokinėjama per laužą. Pasigrožėjus įspūdingu reginiu - Degančio rato nuo Šatrijos ridenimu - vėl kopiama ant Šatrijos pasitikti Saulės ir išsimaudyti ryto rasoje.

Tikimės, kad ši tradicija mus lydės dar ilgus metus.