Vienybės ugnis Žemaitijoje 2024 m.

Š. m. rugsėjo 22 d., minint Baltų vienybės ir Saulės mūšio dienas bei Rudens lygiadienį, Varnių regioninio parko grupė pakvietė visus į tradiciją tapusį renginį – Kalnų sąšauką. Renginio metu ant piliakalnių ir kalnų kaip vienybės simbolį buvo kviečiama uždegti laužus. Šiemet buvo galima stebėti net 7 degančius laužus ant Bilionių, Medvėgalio, Šatrijos, Širmės, Sprūdės piliakalnių bei ant Žąsūgalos ir Gaudkalnio kalnų. Siekiant, kad renginys būtų dar spalvingesnis, piliakalniai ir kalnai vieni su kitais sutartu laiku susišaukė saliutų pagalba. Ant Sprūdės piliakalnio gausiai susirinkusiems vietiniams ir svečiams apie Saulės mūšį, Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną papasakojo Varnių regioninio parko grupės kultūrologas Linas Šedvilas. Visi sustoję ratu laužė duoną, vaišinosi gira, vienas kitam linkėjo sveikatos, sėkmės ir gerų metų. Laužo liepsnose pranyko šiaudinis ožys – derlingumo ir vaisingumo simbolis. Trečius metus iš eilės Sprūdės piliakalnį papuošė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų kurtos efemerinio meno skulptūros (vad. prof. Osvaldas Neniškis).

Kalvotoji Žemaitija nuo seno garsėjo vientisa gynybine - signaline sistema, kurios dėka apie priešų įsiveržimą per trumpą laiką laužų pagalba buvo įspėjami gretimų pilių gynėjai. Šioms žemėms priskiriami ir Varnių regioninio parko piliakalniai.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentų sutarimu rugsėjo 22-oji paskelbta Baltų vienybės diena. Tą dieną žymimas svarbus istorinis įvykis - Saulės mūšis bei minimas Rudens lygiadienis. Siekiant paminėti šią datą Varnių regioninio parko grupė 2006 metais sugalvojo atgaivinti taip vadinamą gynybinę – signalinę sistemą, dar žinomą kaip Kalnų sąšauka. Tais metais ugnies pagalba vieni su kitais susišaukė du Varnių regioninio parko piliakalniai ir vienas Kurtuvėnų regioninio parko kalnas. Tradicija išpopuliarėjo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir  už jos ribų, į sąšauką kasmet įtraukdama vis daugiau žmonių.

Jau 19 metų organizuojamos laužų sąšaukos kaimų ir miestelių bendruomenėms tapo tikra etninės kultūros gyvoji tradicija. Bendruomenės aktyviai dalyvauja tokiuose renginiuose, vaišinasi savo pagamintu maistu, šoka, dainuoja, bendrauja vieni su kitais.