Vienybės ugnis Žemaitijoje 2023 m.

1236 metų rugsėjo 22 dieną žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Šis skaudus pralaimėjimas privertė popiežių Grigalių IX, kalavijuočių ordino likučius prijungti prie Teutonų (kryžiuočių) ordino.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Tą dieną minima Saulės mūšio, Baltų vienybės ir Rudens lygiadienio diena. Sąšaukos esmė – uždegti ugnis ant kalnų, sujungti baltų tautas bei žemes. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

XIV a. visos Žemaičių žemės turėjo bendrą vientisą gynybinę - signalinę sistemą. Jos esmė: apie priešų įsiveržimą būdavo įspėjama iš Panemunės pilių sukuriamų laužų, kurie per trumpą laiką pasiekdavo centrines Žemaičių žemes. Šioms žemėms priskiriami ir Varnių regioninio parko piliakalniai. Jau 18 kartą paeiliui visi galėjome įsitikinti ugnies galia. Nuo vieno gražiausių Žemaitijos piliakalnių Sprūdės, aiškiai matėsi Medvėgalio, Šatrijos, Širmės piliakalniai, Žąsūgalos, Gaudkalnio kalnai ant kurių liepsnojo degantys laužai. O kad renginys būtų dar spalvingesnis, piliakalniai ir kalnai vieni su kitais sutartu laiku susišaukė saliutų pagalba.

Ant Sprūdės piliakalnio, gausiai susirinkusiems vietiniams ir svečiams apie Saulės mūšį, Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną papasakojo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologas Linas Šedvilas. Visi sustoję ratu laužė duoną, vaišinosi gira, vienas kitam linkėjo sveikatos, gerų metų, sėkmės visame kame. Laužo liepsnose pranyko šiaudinis ožys - derlingumo, vaisingumo simbolis. Šiemet, kaip ir pernai, Sprūdės piliakalnį vėl papuošė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų ir dėstytojų kurtos efemerinio meno skulptūros (vad. Prof. Osvaldas Neniškis ).

18 metų organizuojamos laužų sąšaukos kaimų ir miestelių bendruomenėms jau tapo tikra etninės kultūros gyvoji tradicija. Bendruomenės aktyviai dalyvauja tokiuose renginiuose, vaišinasi savo pagamintu maistu, šoka, dainuoja, bendrauja vieni su kitais.

Be Varnių regioniniame parke užkurtų laužų ugnys degė ir kitose Žemaitijos saugomose teritorijose. Kurtuvėnų regioniniame parke Baltų vienybės ugnys, minint Baltų vienybės dieną, buvo užkurtos ant Girnikų šventkalnio (rengėjas Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas AUKURAS), Bubių piliakalnio (Bubių bendruomenė), Kurtuvėnuose ant Kartuvių kalno (Kurtuvėnų bendruomenė), Vainagių piliakalnio (Vainagių kaimo bendruomenė). Dubysos regioniniame parke laužai degė ant Betygalos piliakalnio (organizatorius Betygalos bendruomenė), Kejėnų archeologiniame komplekse (Milašaičių kaimo bendruomenė).