Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas

KAMANŲ VALSTYBINIS GAMTINIS REZERVATAS 

Rezervatas įsteigtas 1979 m.

Rezervato plotas 4362 ha.

REZERVATO ĮSTEIGIMAS

Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas įsteigtas 1979 m. birželio 29 d. Kamanų botaninio draustinio pagrindu įsteigtas Kamanų valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinę ir mišrių miškų ekosistemą su jai būdinga augalija ir gyvūnija.

REZERVATO PASKIRTIS

Išsaugoti Kamanų pelkę − didžiausią Šiaurės Lietuvoje pelkinį kompleksą su salomis ir pusiasaliais, klampynių supamomis pelkių akimis ir ežerokšniais bei pelkę supantį mišką, taip pat būdingą ir retą augaliją bei gyvūniją. 

FIZINĖS GEOGRAFINĖS YPATYBĖS

Kamanų rezervatas − tai agrarinių plotų supamas didžiausias šiaurės Lietuvoje pelkinis kompleksas. Rezervatas apima Kamanų pelkę (2434 ha) ir apypelkio miškus.

Paskutiniam ledynui traukiantis ledyno plaštaka tirpo daugybe atskirų etapų ir paliko koncentriškas pakraštinių moreninių darinių virtines. Vėliau gūbrius aplygino prieledyniniai baseinai. Tarpugūbriniuose pažemėjimuose užsimezgusios žemapelkės pamažu formavosi į aukštapelkę, peraugo gūbrius ir susiliejo į vientisą pelkinį masyvą. Buvusius gūbrius dabar žymi salos ir pusiasaliai. Vidutinis durpių klodo storis pelkėje 3,8 m, didžiausias − 7,2 m. Įdomiausi dariniai aukštapelkėje yra pelkių akys ir ežerokšniai, supami sunkiai įžengiamų klampynių. Dvylikoje Kamanų klampynių telkšo daugiau kaip 120 ežerokšnių. Šiaurinėje pelkės dalyje yra tik vienas didesnis Kamanų ežeras (6,6 ha).

Kamanų pelkė susidariusi Ventos ir jos intako Vadaksties vandenskyroje. Aukštapelkės pietinėje dalyje vandenis plukdo Augutis, Rūdupis, Kerbesas, vakarinėje − Ašva, Parstokas ir Purvas, rytinėje duoklę ima Molupis, Telingupis, Paįslis, Cukoliovis, Kališupis, Bradaulis.

Dar XIX a. pelkės pakraščių vandeniui nuleisti buvo iškasti grioviai, kurių tinklas vis tankėjo. XX amžiaus pradžioje iškasti kanalas iki pat Kamanų ežero, tada jis stipriai nuseko. Septintą, aštuntą praeito amžiaus dešimtmetį buvo atnaujinti senieji bei iškasta daug naujų, mišką sausinančių griovių. Paskutiniuoju metu itin susirūpinta pelkę sausinančių griovių įtaka ir daugelis jų yra patvenkta.

BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Kamanų rezervato aukštapelkės didžiausius plotus užima kupstuoti pelkiniai pušynai su neaukštomis pušimis, gailių, viržių, tekšių sąžalynais. Plynėse samanų dangą formuoja kiminai. Čia retame krūmokšnių ir žolių arde vyrauja spanguolės, viržiai, švyliai. Įdomios aukštapelkių praplaišų būdingiausios bendrijos − baltieji saidrynai (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae), kuriose vyraujantys žoliniai augalai yra baltosios saidros (Rhynchospora alba) ir ilgalapės saulašarės (Drosera anglina). Aukštapelkėje aptinkamos ir retos mažalapės saulašarės (Drosera intermedia), tarpinio tipo pelkėse – sparčiai nykstančios pelkinės laksvos (Hammarbya paludosa), pievutėse – šalmuotosios gegužraibės (Orchis militaris) ir kt. Pelkę supa miškai, kuriuos sudaro įvairūs spygliuočių ir lapuočių, bet dažniausiai mišrūs medynai.

Vabzdžių pasaulį rezervate atstovauja tokios retos drugių rūšys kaip: globaliai saugomas didysis auksinukas (Lycaene dispar), baltamargė šaškytė (Euphydryas maturna), auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia), juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne), machaonas (Papilio machaon).

Didelė ir spalvinga Kamanose sutinkamų paukščių rūšių įvairovė. Migracijų metu čia apsistoja būreliai pilkųjų žąsų (Anser anser). Ežere ir pelkės plynėse ilsisi pulkai migruojančių želmeninių ir baltakakčių žąsų. Gausų pilkųjų gervių (Grus grus). Perėjimo metu aukštapelkėje galima išvysti retuosius dirvinius sėjikus (Pluvialis apricaria), kuriems Kamanos liko viena iš nedaugelio perimviečių šalyje. Rezervate gana gausūs tetervinai (Lyrurus tetrix), tikučiai (Tringa glareola), griežlės (Crex crex).

Miškuose peri juodieji gandrai (Ciconia nigra), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), ereliai rėksniai (Aquila pamarina), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus).

Puikų prieglobstį rezervate randa ir daugelis žinduolių. Taurieji elniai (Cervus elaphus) ir briedžiai (Alces alces) yra vieni iš būdingiausių Kamanų gyventojų. Čia taip pat veisiasi kitur Lietuvoje retai beaptinkami baltieji kiškiai (Lepus timinus), pastoviai gyvena 1-2 vilkų (Canis lupus) šeimos, sutinkamos lūšys (Lynx lynx).

KAMANŲ VALSTYBINIO GAMTINIO REZERVATO LANKYTOJŲ CENTRAS

KAMANŲ APŽVALGOS BOKŠTAS