Geologinių gamtos paveldo objektų priežiūrai įsigytas šlaitų šienavimo įrenginys
Informacinis pranešimas 2021 m. spalio 13 d.
Geologinių gamtos paveldo objektų priežiūrai įsigytas šlaitų šienavimo įrenginys
Žagarės regioninio parko direkcija drauge su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos 2021 – 2022 m. įgyvendina Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projektą Nr. LLI-483 GEOTOUR, kurio tikslas - padidinti lankytojų skaičių projekto teritorijoje, pasiūlyti naujas tvaraus pažintinio turizmo galimybes, sutelkiant dėmesį į geologinius ir geomorfologinius objektus bei ekspozicijas, o kartu sustiprinti turizmo sektoriuje dalyvaujančių asmenų žinias ir kompetencijas. Viena iš pagrindinių Žagarės regioninio parko direkcijos veiklų įgyvendinant projektą – geologinių objektų priežiūrai reikalingo šlaitų šienavimo įrenginio įsigijimas.
Žagarės regioninio parko teritorijoje yra ne vienas geologinis gamtos paveldo objektas, tačiau svarbiausiais galima laikyti Žagarės dolomito atodangą ir Žagarės ozą.
Buvęs dolomitų eksploatavimo karjeras plyti pačiame Žagarės mieste. Šiandien svarbiausia jo vieta - viena 2,5 - 3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a., kuri ir yra paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu. Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas – smėlį bei žvyrą, - kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3 – 6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti ne tik dolomito atodangoje, bet ir Švėtės upės krantuose bei dugne. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, jog iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4 - 5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 metais.
Žagarės ozas - ilgas, siauras kalvagūbris, praslinkusių ledynų suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Tai tipinė geomorfologinė reljefo forma, susidariusi paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą, o Linkuvos gūbrys buvo ledyno sustumtas į šios lygumos pakraštį. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis ir, ledo suformuotiems upės krantams ištirpus klimato atšilimo metu, kanjonas pavirto siauru vingiuotu ištęstu pylimu. Žagarės ozas – vienas ilgiausių Lietuvos ozų, o kartu ir vienas įspūdingiausių, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Natūralus ozo reljefas daugelyje vietų suardytas sovietmečiu intensyviai kasant žvyrą, tačiau galutinai nepraradęs savo formos ozas išliko Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje su Žvelgaičio piliakalniu, kuris, pakilęs į maždaug 20 m aukštį, vadinamas vaizdingiausia ozo dalimi. 830 m ilgio ozo atkarpa abipus piliakalnio paskelbta geologiniu gamtos paminklu.
Tiek Žagarės dolomito atodanga, tiek Žagarės ozas pasižymi stačiais šlaitais, kuriuos reikia šienauti. Šienavimas rankiniu būdu ne tik atima labai daug laiko, tačiau dėl stačių šlaitų yra ir pavojingas – iškyla grėsmė nuslysti, susižeisti. Svarbiausių Žagarės regioninio parko geologinių gamtos paveldo objektų priežiūrai įgyvendinant Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projektą Nr. LLI-483 GEOTOUR Žagarės regioninio parko direkcija 2021 m. pavasarį įsigijo savaeigį šlaitų šienavimo įrenginį. Vikšrinis įrenginys ne tik valdomas radijo bangomis, kurios veikia iki 155 m atstumu, bet gali pjauti iki 55 laipsnių nuolydį naudodamas universalius 60 ašmenų peilius. Šiais metais su šiuo savaeigiu įrenginiu jau nušienauta ne tik atodangos, Žagarės ozo ir Žvelgaičio piliakalnio teritorijos, bet ir dalis Žagarės regioninio parko rekreacinės zonos ir jos poilsiaviečių prie Žvelgaičių ežero.
Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projekto Nr. LLI-483 „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ trukmė: nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31. Visas projekto biudžetas: 649 972,15 Eur, iš jo Žagarės regioninio parko direkcijos biudžetas: 144 204,58 Eur (ERPF finansavimas: 122 573,89 Eur.).
Daugiau informacijos galima rasti svetainėse www.latlit.eu; www.europa.eu.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Žagarės regioninio parko direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.