Šiaurės Lietuvos geologiniai ir geomorfologiniai objektai – vaizdo klipe
Informacinis pranešimas 2022 m. gruodžio 16 d.
Šiaurės Lietuvos geologiniai ir geomorfologiniai objektai – vaizdo klipe
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija drauge su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos 2021 – 2022 m. įgyvendina Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projektą Nr. LLI-483 GEOTOUR, kurio tikslas - padidinti lankytojų skaičių projekto teritorijoje, pasiūlyti naujas tvaraus pažintinio turizmo galimybes, sutelkiant dėmesį į geologinius ir geomorfologinius objektus bei ekspozicijas, o kartu sustiprinti turizmo sektoriuje dalyvaujančių asmenų žinias ir kompetencijas. Viena iš Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos veiklų įgyvendinant projektą – vaizdo klipo apie Šiaurės Lietuvos geologinius ir geomorfologinius objektus sukūrimas.
Vaizdo klipas nukelia mus į Šiaurės Lietuvą, kur, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančioje gamtoje slypi įspūdingi gamtos lobiai. Čia galime rasti po mūsų kojomis slypinčius dolomitų klodus, riedulius, atodangas, šaltinius, olas, daugybę duobių bei smegduobių. Daugeliui paminėjus Biržų vardą kyla klausimas: ką šiame lygumų bei intensyvios žemdirbystės krašte galima pamatyti? Vis dėlto, čia stūkso tokia gausybė paslaptingų plynumas pagyvenančių smegduobių, atsiradusių, dėl tirpsmo srovių veiklos. Tai ir lėmė reljefo išraiškingumą. Didelę reikšmę teritorijos geologinėje raidoje turėjo viršutiniojo devono epocha, kada paviršius buvo apsemtas negilios, su nepastovia kranto linija, jūros. Dėl nuolatinio tektoninio svyravimo klostėsi tai dolomitai, tai molingi mergeliai, tai moliai, smėliai ar net gipsai. Pastarieji ir turi įtakos Biržų kraštovaizdžio išskirtinumui. Tose juostose, kur gipsingi horizontai buvo atidengti, prasidėjo jų tirpinimas. Sąlygas karstiniams procesams vykti paruošė gausus plyšiuotomis, atsiradęs dėl mechaninio ledyno poveikio. Vertikaliais plyšiais pradėjo cirkuliuoti vanduo, kuris šalto klimato sąlygomis, tai užšaldamas, tai ištirpdamas, pradėjo didinti plyšius tarp gipsingų sluoksnių. Padidėjusiais plyšiais filtruodamasis, šaltas vanduo ėmė smarkiai tirpdinti gipsus. Kadangi tirpinamoji galia didžiausia paviršiuje, o leidžiantis plyšiais gilyn mažėja – dubės įgavo piltuvo formą. Taip pradėjo formuotis karstinis reljefas.
Vieni įdomiausių lankytinų geologinių ir geomorfologinių objektų Biržų krašte – Karvės ola ir Kirkilų karstiniai ežerėliai. Karvės ola - žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Kirkilų ežeras - didžiausias Lietuvoje karstinis ežeras. Jį sudaro tarpusavyje susijungusios ir vandens prisipildžiusios 30 smegduobių. Šie karstiniai ežerėliai ypatingai patrauklūs savo vingiuotais krantais, vaizdingais pusiasaliais, įlankėlėmis ir salomis. Kirkilų ežerynas - unikalus kraštovaizdžio elementas, vienintelis Pabaltijo šalyse.
Iš Biržų krašto persikeliame į Žiemgalos lygumą. Nors Žemgalos lyguma formuoja gana nykų, lygų peizažą, tačiau skiriasi nuo aplinkinių, nes yra ir dar šiek tiek išsibangavusi. Vienas įdomesnių objektų šiame krašte – Žagarės atodanga, kurioje galima išvysti prieš beveik 360 milijonų metų susiformavusius dolomitus. Vėlyvojo devono Žagarės laikotarpio baseinas tyvuliavo prieš 358 mln. m. Sugrįžusi jūra pasistūmėjo į šiaurę, užliedama Vakarų ir Vidurio Lietuvą bei dalį gretimos Latvijos teritorijos. Jūros sąlygomis klostėsi karbonatiniai dumblai, iš pradžių su smėlio priemaiša, o tolstant krantui – vis grynesni. Dugne knibždėjo daug gyvųjų organizmų. Vėliau, senkant jūrai, formuojantis lagūnoms, į šias karbonatines nuosėdas sunkėsi magnio druskų turtingas jūrų vanduo. Dugno kalkitinis dumblas bei sukietėjusi klintis virto stambiakristaliniu antriniu dolomitu. O prieš 13 000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0.30 cm – 6 m gylyje. Žagarės atodanga - geologinis gamtos paveldo objektas - 2,5 - 3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai.
Dar vienas įspūdingas objektas Žagarės regioninio parko teritorijoje – Žagarės ozas. Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, suformuotas iš biraus smėlio, žvirgždo ir gargždo. Tokią nuosėdų bei nuogulų granuliometrinę sudėtį lėmė reljefo genezė – ozą sunešė tekančio tirpsmo vandenys pradėjus tirpti ledynui. Tai – tipinė reljefo forma, pradėjusi formuotis prieš 13 000 metų, paskutiniojo apledėjimo, Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Tirpsmo vanduo suklojo smėlį bei žvirgždą, o ledo suformuotiems upės krantams ištirpus – dugno sąnašos pavirto siauru vingiuotu pylimu. Natūralus ozo reljefas daugelyje vietų suardytas sovietmečiu intensyviai kasant žvyrą, tačiau galutinai nepraradęs savo formos ozas išliko Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje su Žvelgaičio piliakalniu, kuris, pakilęs į maždaug 20 m aukštį, vadinamas vaizdingiausia ozo dalimi. 830 m ilgio ozo atkarpa abipus piliakalnio paskelbta geologiniu gamtos paminklu.
Video klipe iš viso atsiskleidžia kelios dešimtys geologinių ir geomorfologinių objektų Šiaulių ir Panevėžio regionuose – šimtus, tūkstančius ar net milijonus metų menančios atodangos, rieduliai, ozai, šaltiniai, smegduobės. Kiekvienas įdomus savo istorija, išskirtinis išvaizda ar apie jį pasakojama legenda. Sukurtą vaizdo klipą galima peržiūrėti Žagarės regioninio parko Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=a5bVx0LRcpw
Įgyvendinant GEOTOUR projektą Žagarės regioniniame parke taip pat įsigytas savaeigis šlaitų šienavimo įrenginys, parengta geologinių gamtos paveldo objektų Žagarėje – Žagarės ozo ir dolomito atodangos – sutvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepcija.
Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projekto Nr. LLI-483 „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ trukmė: nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31. Visas projekto biudžetas: 649 972,15 Eur, iš jo Žagarės regioninio parko biudžetas: 144 204,58 Eur (ERPF finansavimas: 122 573,89 Eur.).
Daugiau informacijos galima rasti svetainėse www.latlit.eu; www.europa.eu.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.